Sausio 14-20 dienomis Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos moksleivės Urtė Liutkevičiūtė, Monika Kazokaitė, Gerda Šipailaitė, Miglė Lauciūtė, Justina Buginytė, fizikos mokytoja Vida Minkevičienė bei projekto koordinatorė Daina Valančienė, kaip „Nordplus“ projekto „Living by the Baltic Sea“ dalyvės, savaitei išvyko į Suomiją atstovauti Lietuvai jaunimo mainų projekte, kuriame, be suomių ir lietuvių, dalyvauja jaunimas iš Danijos ir Švedijos. Mainų metu projekto dalyviai gyveno Kaarinos miestelyje (šalia vieno didžiausių Suomijos miestų Turku) moksleivių šeimose.
Pirma projekto diena buvo įtempta: skrydis lėktuvu į Vantaa oro uostą Helsinkyje, kelionė greituoju autobusu iš Helsinkio į Turku, susitikimas su suomių koordinatore, pažintis su mokykla, su partneriais iš Suomijos, Švedijos, su naujomis šeimomis.
Daug laiko paleidome Kaarinanlukio gimnazijoje. Mokykla nedidelė (mokosi vos 300 mokinių), tačiau labai jauki. Joje daug kompiuterių, kurie sustatyti koridoriuje, tad kiekvienas mokinys gali jais naudotis, kada tik nori. Kompiuterius mokiniai turi ir visose pamokose, kurios trunka 85 min. Mus nustebino poilsio kambarys, kurį suomiai vadina „erdve“. Čia knygų lentynos, kompiuteriai, televizorius ir sofos. Poilsio kambaryje mokiniai susitinka su draugais, skaito ar gulinėja. Norintiems įeiti į poilsio zoną reikia nusiauti batus. Be batų suomiai būna ne tik „erdvėje“, bet ir sporto salėje, kuri atlieka ir aktų salės funkciją. Greitai ir mes pripratome nuolat išlipti iš batų ir juokavome, kad į „Versmę“ eisime basi. Mokykloje yra garsiakalbis. Per jį mokyklos direktorė pirmą vizito dieną ir paskelbė, kad mokykloje yra svečių iš Lietuvos ir Švedijos, pakvietė visus susirinkti į sporto salę. Čia mes pristatėme savo šalį, parodėme video filmuką apie projekto dalyvius.
Įpusėjus antrai dienai, visi dalyviai autobusu keliavo į Turku miestą. Kaarinanlukio gimnazijos mokiniai dramos pamokų metu buvo pastatę miuziklą „Peter Pan“ (Piteris Penas), kurį ir pristatė mums. Naujai įrengta salė, didelė scena, modernios dekoracijos, puiki garso įranga! Pasirodymui prasidėjus supratome, kad viskas vyks suomių kalba, todėl grožėjomės mokinių šokiais, klausėmės dainų ir bandėme suprasti, apie ką šneka/dainuoja aktoriai. Po spektaklio aplankėme jūrų muziejų, pasivaikščiojom po Turku miestą. Į savo šeimas grįžom vėlai vakare.
Trečią dieną važiavome į Helsinkį. Kelionė neprailgo: šnekučiavomės su bendraamžiais, mokėmės tarti švediškus, suomiškus žodžius. Pirmasis sustojimas – ilgai lauktas šokolado fabrikas „Fazer“. Tik įėjus visų akys išsipūtė, kai pamatėme milžinišką lėkštę, pilną saldainių. Gidas nusivedė mus į salę, kurioje pristatė „Fazer“ šokolado atsiradimo istoriją, pažadėjo, kad vėliau ragausim šokolado tiek, kiek norėsim. Gidas neapgavo! Ekskursijos pabaigoje mūsų laukė dideli indai, pilni saldainių ir šokolado. Mes ne ragavom, o valgėm tiek, kol skrandyje nebeliko laisvos vietos. Persisotinę ir laimingi gavom dar po krepšelį šokoladinių lauktuvių. Kitas sustojimas – Suomijos parlamentas. Pastatas labai didelis, prabangus ir erdvus. Parlamento rūmų rūsyje yra sauna (kaip ir priklauso Suomijoje). Pasirodo, dauguma svarbiausių sprendimų yra priimami saunoje. Į saunas suomiai eina nuogi. Gidas papasakojo istoriją, kaip vienas Amerikos ministras atsisakė nusirengti, tad visą posėdį praleido priešpirty. Lankėmės pagrindinėje posėdžių salėje. Suomijoje visų pasitarimų metu užrašomas kiekvienas žodis, taip seimo nariai priversti atsakingai išsakyti savo nuomonę. Pasibaigus oficialiai ekskursijos daliai, pasivaikščiojom Helsinkio gatvėmis. Suomiškas šaltis, nauji įspūdžiai, neįprasta kalbinė aplinka mus žavėjo, bet ir vargino. Vakare didžiausia svajonė buvo lova.
Ant Baltijos jūros kranto
Kita diena - „Finland day“ (Suomijos diena). Muzikos mokytojui pritariant gitara, dainavome suomiškas dainas. Labiausiai įstrigo frazė „Olen suomalainen“ (aš esu suomis). Vėliau šokome. Buvome kiek nuliūdinti, kad teko šokti valsą, o ne tautinius Suomijos šokius. Vakare mūsų laukė nacionalinės suomių virtuvės vakaras. Su savo naujomis šeimomis gaminome patiekalus, kuriuose vėliau vežėmės į mokyklą. Stalai buvo nukrauti įvairiausiais suomiškais patiekalais. Prisisotinę žiūrėjome suomiško humoro filmą. Vakarą užbaigėme tikrai jaukiai.
Priešpaskutinės dienos pirmąjį pusdienį praleidome su savo naujomis šeimomis, naujais draugais: aplankėme Turkų miesto katedrą, parduotuves. Po pietų keliavome į sodybą prie Baltijos jūros. Suomijoje Baltijos jūra užšalusi! Negalėjome patikėti, kad vaikštome ant užšalusio sūraus vandens. Šaltis raitė blakstienas! Pažinome tikrą Suomiją. Viduje laukė židinys: šildėmės, kepėme dešreles, zefyrus. Drąsuoliai išbandė tikrą suomišką pirtį ir netgi išsivoliojo sniege. Veiklos užteko visiems: dainavome, vaidinome istorijas, nutikusias mainų metu, daug daug kalbėjome. Kartais aplankydavo liūdesys, nes tai buvo paskutinis vakaras Suomijoje. Džiugino tai, kad labai greitai projekto dalyvių sulauksime Lietuvoje.
Paskutinis rytas Suomijoje prabėgo nepastebimai: lagaminai, atsisveikinimas su naujomis šeimomis, apsikabinimai, Kaarina autobusų stotis, oro uostas Helsinkyje, lėktuvas...
Mainai paliko neišdildomus įpūdžius. Visą savaitę buvo sunku priprasti prie lietuviškos rutinos. Supratome, koks stiprus ryšys gali užsimegzti tarp žmonių per tokį trumpą laiką. Dabar susirašinėjame su naujais draugais iš Suomijos, Danijos, Švedijos ir nekantriai laukiame susitikimo kovo 4-10 dienomis Lietuvoje. Laukiame draugų iš Skandinavijos „Versmėje“ ir savo šeimose!
Urtė Liutkevičiūtė
