Tai gražiai mus augina Lietuva

Vasario 15 dieną pamokos gimnazijoje vyko įprasta tvarka, tik į pamokų turinį buvo integruotos pilietiškumo temos. Per pertraukas skambėjo dainos apie Tėvynę. Po pamokų gimnazijos bendruomenė ir svečiai sugužėjo į šventinį koncertą, skirtą Vasario 16-ajai.

Kai gimnazistai suėjo į salę švęsti Lietuvos gimtadienio, tapo aišku, kad Lietuva užaugino gražius, kultūringus, dorus, protingus žmones. Suaugusiųjų išmintį ir patirtį keitė jaunatviškas klegesys ir energija, dainas – šokiai, eilėraščius – inscenizacijos, rimtį – aplodismentai.

Kristinai Manomaitytei deklamuojant S.Gedos eilėraštį „Pasaulio medis“, visi pasitvirtinome žinojimą: esame žmonės iš Lietuvos! Šiek tiek melancholiški, kai dainuojame ilgesingas dainas, šiek tiek filosofai, kai giedame sutartines. Esame tvirti ne tik darbe, bet ir šokyje ir mažai kalbūs, tardami gražiausius žodžius vienas kitam. Turime sudėtingą, bet labai prasmingą istoriją ir žinome, kad Nepriklausomybė nėra dovanojama. Nepriklausomybę reikia iškovoti, o tada ją saugoti.

Dėkojame šokėjams ir jų vadovei Reginai Butkienei bei šokančiai 2c klasei, atlikėjams Eisvinai, Romai, Ūlai, Galinai, Onutei, Arvilei, Agotai, Neringai, Kotrynai, Agniui, skaitovams ir jų mokytojai Augutei Liutkevičienei, direktoriaus pavaduotojai ugdymui Aurelijai Griščenkienei. Kartu sukūrėme jaukią Lietuvos gimtadienio šventę!

Teisus šventėje dalyvavęs Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis: mokame ištylėti ir įsiklausyti, o tada pajusti meilę savo Tėvynei.

Su 101 gimtadieniu, Lietuva!

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Danutė Liutkevičienė

Piliečio ir valstybės ryšys aiškiai atsiskleidžia per pareigą ginti Tėvynę. Saugoti ir ginti Tėvynę – viena svarbiausių pareigų. Liaudies išmintis sako: „Žmogus be tėvynės – lakštingala be giesmės“. Toks suvokimas lietuviams būdingas nuo seniausių laikų. Kadangi Lietuva yra tokioje geografinėje vietoje, kur kryžiuojasi keliai keleliai, tai pavojus yra kasdienybė. Ankstyvaisiais viduramžiais lietuviams tėvynę teko ginti nuo kryžiuočių, kalavijuočių. Vėliau - nuo totorių, rusų, švedų, lenkų, kazokų, prancūzų, sovietų... Kovų vaizdai, netektys, skausmas ir kovotojų pasiryžimas aptinkamas literatūroje. Vienas ryškiausių pasipriešinimo kovų dalyvių – partizanas Bronius Krivickas (1919-1952). Jis ne tik vadovavo partizanų būriams Aukštaitijoje, bet ir plunksna bei rašomąja mašinėle kėlė partizanų dvasią, tikėjimą ir viltį, padėjo išgyventi kančią. Taigi, ginti tėvynę būtina, net nesvarbu kuo – ginklu ar žodžiu.

Arnas Lasevičius, 4a klasė

Kadangi lietuviai gyvena demokratiškoje šalyje, tai, be pareigų, turi ir teisių. Viena iš teisių - galimybė kalbėti ir mokytis gimtąja kalba. Dar XVI amžiuje pastorius Martynas Mažvydas suprato gimtosios kalbos svarbą ir nors buvo persekiojamas, bet nepabūgo ir išleido pirmąją lietuvišką knygą. „Katekizmas“, pirmoji lietuviška knyga, buvo išleista Mažojoje Lietuvoje 1547 metais. Šioje knygoje buvo ne tik religinio turinio tekstų, bet ir abėcėlė, pirmasis originalus lietuviškas eilėraštis „Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit“. Lietuvių kalba poetas kreipėsi į parapijiečius ir kvietė ne tik mylėti Dievą, bet ir rūpintis išsilavinimu. Labai svarbu saugoti ir puoselėti lietuvių kalbą ir taip pateisinti Martyno Mažvydo lūkesčius ir svajones.

Simona Bartušytė, 4e klasė

Valstybės ir žmogaus ryšys apibrėžiamas teisėmis ir pareigomis, kurios įvardintos Lietuvos Konstitucijoje, priimtoje 1992 metais. Mano nuomone, patriotas yra tas žmogus, kuris pirmiausiai atlieka pareigą Tėvynei, o tik paskui reikalauja teisių. Šiandienėje visuomenėje kartais atrodo, kad žmonės daugiau kelia reikalavimų valstybei nei patys jai ką nors duoda. Manau, kad kiekvienas žmogus turi mylėti Tėvynę ne žodžiais, o darbais.

Meda Aleksandravičiūtė, 4e klasė

Žmogus, kuris myli savo Tėvynę, turi būti aktyvus ir orus pilietis, pasiryžęs aukotis dėl savo valstybės, gerbiantis šalies istoriją, tradicijas, papročius. Lietuvių literatūros pamokose susipažinau su Jono Radvano kūryba. Jonas Radvanas, Renesanso epochos kūrėjas, žinomas kaip herojinio epo „Radviliada“ kūrėjas. „Radviliada“ – giesmė viduramžių Lietuvai, Lietuvos valdovams, karžygiams, istorinėms asmenybėms. Iš Mindaugo, Gedimino, Vytauto, ypač Radvilos Rudojo, galima pasimokyti, kaip reikia mylėti savo Tėvynę.

Justina Stirnaitė, 4e klasė


TAMO lamalogo logo01 logo wbg emokykla logo 2 lm eduroam 3455 smm new LOGO Valančiaus vaikai Nuotolinio mokymo sistema logoImagine200 kepure STT  teise

Elektrėnų „Versmės“ gimnazija

Savivaldybės biudžetinė įstaiga

Saules g. 30, Elektrėnai 26121

Tel.: (8  528) 39616, (8 528) 39 618

El. p. gimnazija@versme.elektrenai.lm.lt

Įmonės kodas 190659268