Ankstyvą spalio 2 – osios rytą, Mokytojų dienos išvakarėse, Elektrėnų ,,Versmės“ gimnazijos kolektyvas išvyko į edukacinę kelionę po Dzūkijos nacionalinį parką. Pirmiausia aplankėme gražuolį Punios piliakalnį. Gidė pasakojo, jog manyta, kad ant Punios piliakalnio galėjusi stovėti legendinio kunigaikščio Margirio Pilėnų pilis, tačiau dabar ji lokalizuojama Žemaitijoje. Vis tik piliakalnio papėdėje pastatytas paminklinis akmuo, ant kurio užrašytos Maironio eilės, skirtos Margiriui atminti. Užkopus į piliakalnį, atsivėrė rudenėjančio Nemuno grožis.
Atsigaivinę gamtos ramybe, patraukėme Merkinės link ir aplankėme apžvalgos bokštą „Pušų gojelį“, nuo kurio aukštybių matyti, atrodo, amžinai tekantis upių tėvas Nemunas. Prie bokšto įrengti informaciniai stendai pasakoja Merkinės istoriją, primena apie gamtines ir geografines vertybes. Keliauti pro Merkinę ir neaplankyti jos piramidės, būtų nedovanotina. Taigi pasitarę pasukome į Česukų kaimą, kur pastatyta piramidė. Vieniems tai buvo nematytas reginys, kiti piramidėje lankėsi ne pirmą kartą. Miško apsupta, paslaptingai tyli ir rami stovėjo garsioji Merkinės piramidė. Nežinau, kokias ,,godas godojo“ kolegos, bet visi ėjo rimtai nusiteikę, susikaupę, tarsi stebuklo laukdami. Maloniai mus pasitiko piramidės sumanytojas Povilas, kurio klausantis kilo viltis, jog gali žmogus atsikratyti visų vargų vargelių ir gyventi geresniame pasaulyje. Gal tikėdami, kad tas geresnis gyvenimas ne už kalnų, patraukėme į Žuvintą, paukščių karalystę. Žuvintas – didelis ežeras, labai seklus, užžėlęs, sunku rasti ribą tarp ežero ir pelkės. Pasak gidės, ežere daug nepastovių, plaukiojančių salų, vadinamų kinimis. Dugnas lėkštas, prižėlęs augalų. Mokytoja Loreta Stadolnikienė užsiminė, kad Žuvinte lankėsi pavasarį, bet nesigaili atvykusi dabar, rudenį, nes gamta visai kitokia, nebėra gausybės paukščių. Iš Žuvinto patraukėme į Birštoną, mielą, gražų Lietuvos miestelį, kuriame gyvena puikūs žmonės. Apie juos pasakoja mokytoja Elvyra Kasperavičienė: ,, Birštone ieškodamos maisto prekių parduotuvės su kolegėmis užkalbinome jauną merginą. Išsikalbėjome. Paklausta apie gimtąjį miestą, ėmė mielai pasakoti: ji dvyliktokė, labai myli savo miestą, į jį mielai sugrįžta jaunimas po studijų ir kuria savo verslą, šeimas. Ji taip pat su draugais savaitgaliais dirba miesto parke, nuomoja riedučius, moko jais važinėtis. Mergaitei rūpėjo, iš kur mes atvykome, ar mums patinka Birštonas. Šis susitikimas paliko labai gerą įspūdį apie Birštono jaunus žmones.“ Nors ir gražus Birštonas, bet ilgai negalėjome užsibūti, nes Nemajūnuose mūsų laukė dzūkiški pietūs. Prie Nemajūnų amatų centro mus pasitiko šeimininkė, kuri iškepė dzūkiškų bandų. Valgėme net ausys linko. Sužinojome, kaip reikia ruošti bandas, pasikalbėjome su šeimininke, kuri mums padeklamavo savo kūrybos eilėraštį. Žiūri į garbingo amžiaus moterį ir suvoki, kokie gražūs, šviesūs mūsų žmonės. Papietavę aplankėme medinę Nemajūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (pastatyta 1877 m.), kurios pastatymo istorija, architektūra liudija žmogaus dvasios didybę.
Jei esi netoliese, kaip neužsuksi į Stakliškes, kurios žinomos, nes gamina lietuvišką midų, seniausią alkoholinį gėrimą pasaulyje, vadinamą šiaurės Europos vynu. Atsiradęs prieš kelis tūkstančius metų, suklestėjęs ir išnykęs iš pagrindinių alkoholinių gėrimų tarpo, šiandien midus grįžta kaip unikalus, ypatingas ir prabangus gėrimas. Paragavę kunigaikščių ir karalių gėrimo midaus, sužinoję jo gamybos istoriją, net receptūrą, nusipirkę lauktuvių, patraukėme į namus.
Riedant autobusui į Elektrėnus, gerai nusiteikę ekskursijos dalyviai sukurta daina dėkojo kelionės organizatoriui, gimnazijos direktoriui E. Kontrimui už išvyką, kuri atplėšė nuo kasdienybės. Pailsėjusiose galvose sukosi mintys, kad gyvenimas gražus, dovanojo puikią dieną, susitikimų su nuostabiais žmonėmis, ko dar norėti? Tam pritaria ir mokytoja Janina Nikoliukienė: „Visada smagu keliauti su kolegomis. Nuoširdus pokštas praskaidrina nuotaiką, pokalbių idėjos tampa ateities užmojais, kuriems pritaria dauguma. Netrukus ir vėl gimnazijos pedagogai naršys Europos platybes. O šįsyk pietvakarių Lietuva atskleidė savo unikalias vertybes – jau regėtas ir naujas. Argi nelipsi į naująjį Merkinės apžvalgos bokštą, jei nuo jo jau leidžiasi Vievio gimnazijos mokytojai. Kol su visais pasilabini, viršutinė aikštelė čia pat. Nemuno kilpa, miškų rudeniškas paveikslas žavi. Nepastebimai praskriejo diena – nuostabi, kupina geros nuotaikos, šilumos, patirtų įspūdžių“.
Mokytoja A. Sidaravičienė,
„Versmės“ gimnazijos jaunieji žurnalistai.
Nuotraukos mokyt. R. Važgelienės, D. Sadauskienės
