Ar girdėjote naujieną? Mūsų gimnazijoje šiais mokslo metais veikia etnografinis būrelis, kuriam vadovauja mokytoja Janina Nikoliukienė. Į klausimą ,,Ką gi veikia etnografų būrelis?” mokytoja atsakė, kad „veiklą pradėjo pažintinėmis išvykomis. Kadangi vienas iš darbo tikslų – domėtis tautos papročiais ir šventėmis, mokiniai džiaugėsi, kad rugsėjis nešykštėjo renginių. Vienas ryškiausių – Rudens lygės minėjimas, sutapęs su artėjančia Baltų vienybės diena. Rugsėjo 18 dieną, prieš Rudens lygiadienį, etnografinio būrelio atstovai dalyvavo apeigose su šventa ugnimi, būgnais ant Karmazinų alkakalnio.
Vėlų vakarą trimis mašinomis nuvyko į sutartą vietą. Neįprasta ir įdomu buvo kopti į žvakėmis apšviestą alkakalnį, stebėti, kaip protėvių tikėjimo puoselėtojas Petras Dabrišius, atvykęs iš Žemaitijos, garbina ugnį ir atlieka kitus ritualus”. Viena aktyviausių etnografinio būrelio narių 1d klasės mokinė Rūta Bacevičiūtė pasakoja savo draugams, kad ,, apeigos jai dar nematytos. Žynys, užsimetęs vilko kailį, buvo labai paslaptingas, o iš kažkur atsidanginęs katinas ir per visą ritualą vaikštinėjęs aplink ugniakurą, stiprino mistinę įtampą.” Tąkart etnografijos būrelio nariai buvo tik stebėtojai, patyrę, kaip teigia Ugnė Miseliūnaitė, „protėvių dvasių dvelksmą“. Mūsų etnografai buvo pakviesti dalyvauti Rudens lygės minėjime ir dabar vyko iš anksto pasiruošę – jau žinojo, kad kaip ir kiekvienas ryškus rudens pokytis, taip ir Rudens lygiadienis, buvo nuo seno laikomas švente. Šią dieną buvo džiaugiamasi derliumi, dėkojama dievui Žemininkui ir jam aukojami gyvuliai. Aukojant buvo kalbama tokia malda: „Tau, o Žemininke, mūsų dieve, aukojame ir dėkojame, kad mus pereitais metais sveikus ir visko pertekusius užlaikei, javų ir viso gero davei, nuo ugnies, geležies, maro ir visų mūsų priešų apsaugojai“. Taigi rugsėjo 22 dieną, išmokę aukojimo maldą Žemininkui, išvykome Trakų kryptimi. Vakarėja. Sutemus laukia Trakų pusiasalio alkakalnis, bet dar turime šiek tiek laiko ir aplankome Senuosius Trakus – Lietuvos kunigaikščio Vytauto gimtinę. Dabar Trakuose tikimasi kitokių apeigų. Žynys Vidmantas visus dalyvius maloniai sutinka ir kviečia įsijungti į kalno garbinimo apeigas. Žynio ežero vandeniu palaiminti, ritualo dalyviai, giedodami sutartinę, apeina aplink kalną, vėliau ant aukuro aukoja Gabijai duoną, girą, medų dėkodami už gražų derlių, tikėdamiesi ir kito tokio gausaus. Kiekvieno aukojimo metu dainuojamos skirtingos dainos: „Dega ugnelė”, „Oi, tu, rugeli“, „Mieželis karštas“, „Lek gervele“. Gimnazistės ne tik gražiai prisijungė prie dainavusiųjų (ypač darniai skambėjo Ugnės Miseliūnaitės ir Erikos Kučinskaitės balsai), bet ir pasakė išmoktą maldelę Žemininkui. Moksleivių dar laukė vaišingi trakiečiai, tačiau virš ežero pakibęs mėnulis skubino grįžti – ryt pamokos, o jau devynios. Įspūdžiais kitą dieną buvo dalijamasi su draugais. „Etnografinio būrelio veikloje dalyvauti įdomu, - pasakojo Samanta Trakimavičiūtė, - važiuojame į renginius, dalyvaujame apeigose, dainuojame, šildomės prie ugnies. Sužinai naujų dalykų, išgirsti gražių lietuvių liaudies dainų.“ Nauji planai vėl kuriami ir aptarinėjami. Joninės dar už devynių kalnų, bet trakiečiai būrelio narius jau pakvietė Kupolinių švęsti.
Už pasakojimą dėkojame etnografinio būrelio vadovei Janinai Nikoliukienei.
Gimnazijos jaunieji žurnalistai
