COVID

Birželį baigiasi DIALLS projekto veiklos. Dėl COVID 19 nepasisekė mums pravesti paskutinių dviejų  asinchroninių pamokų DIALLS internetinėje platformoje. Mokytojos Augutė Liutkevičienė ir Elvyra Kasperavičienė bei jų partneriai iš Portugalijos ir Vokietijos nusprendė šias pamokas atidėti ateinantiems metams, prieš DIALLS videokonferenciją. Realybė padiktavo tematiką. Mokiniai buvo paskatinti kurti individualius artefaktus, kuriais jie galėtų atsakyti, ką jiems reiškia būti empatišku, tolerantišku ir įsitraukusiu šioje COVID19 situacijoje?

Kas nutiko su mūsų pasauliui? Kas pasikeitė Lietuvoje ir kas visame pasaulyje? Ar ši pandemija vienija, o gal priešingai, dar labiau atskiria skirtingas kultūras? Su kuo labiausiai norėtųsi dabar susitikti, diskutuoti, bendrauti? Ar internetinis bendravimas gali atstoti gyvą bendravimą? Prašėme mokinių apmąstyti šiuos bendrus klausimus, nupiešti atsakymą į juos ir trumpai aprašyti.

Sulaukėme labai įdomių gražių darbų ir mokinių minčių, kuriomis norime pasidalinti su jumis.

 KAD IR KAIP BAISU

Šis laikotarpis yra nelengvas bei gąsdinantis. Mes susiduriame su pandemija. Tai yra iššūkis visam pasauliui. Gyvenimas tapo sudėtingesnis. Dauguma dirba bei mokosi iš namų, nemato savo artimų žmonių, ilgą laiką būna namuose. Labai yra svarbu visiems mums susivienyti bei įsitraukti į pagalbą, kad kuo mažiau būtų blogų pasekmių. Didžiulė pagalba yra karantino laikymasis. Mes privalome jo laikytis, kad apsaugotume save, savo artimuosius, kitus žmones, o svarbiausia žmones, kurie yra senesnio amžiaus ir priklauso rizikos grupei. Šis virusas jiems ypač pavojingas. Tad mums būtina jais pasirūpinti. Mes matome televizijoje, savoje aplinkoje, kaip yra svarbu praktikuoti socialinį atstumą, viešose vietose, kur būna žmonių dėvėti įvairias apsaugos priemones. Tai yra labai svarbu užkirsti kelią viruso plitimui. Taip pat matome, kaip žmonės padeda tiems, kuriems sunku įsigyti maisto bei kitų būtinų prekių. Labai yra svarbu ištiesti pagalbos ranką tiems, kuriems to labiausiai reikia. Negalime pamiršti ir tų žmonių, kurie privalo dirbti, kad pasirūpintų mumis. Reikia jausti jiems pagarbą bei padėti jiems. Mūsų visų šiuo metu didžiausia pareiga yra rūpintis vieni kitais, būti tolerantiškiems. Tolerancija ir empatija šiuo metu yra labai svarbu. Gerbkime tuos, kurie rizikuoja savo sveikata, kad apsaugotų mus, užjauskime, padėkime bei palaikykime vienas kitą. Būkime visi šiuo metu supratingi. Susivieniję mes įveiksime viską ir grįšime į senas vėžes! (Silvija Puidokaitė, 1d klasė, mokytoja Elvyra Kasperavičienė)

Žmonės mano aplinkoje tikrai įsitraukia į pagalba dėl Covid-19. Stengiasi rečiau lankytis parduotuvėse, dėvėti apsaugines kaukes viešoje vietoje, laikytis saugaus atstumo. Vyresnio amžiaus artimiesiems, esantiems rizikos grupėje, nuperka reikiamų prekių, neleidžia lankytis viešose vietose ar važiuoti viešuoju transportu. Tai rodo didelę tolerancija ir empatiją tos amžiaus grupės žmonėms. Artimieji supranta, kad vienas išėjimas į parduotuvę gali būti paskutinis ir labai nenori taip lengvai prarasti sau artimo žmogaus. Taip pat ir televizijoje matomi pavyzdžiai rodo, kad vis dėlto dar yra žmonių kuriems ši situacija nėra juokai, ir jie laikosi visų karantino nurodytų taisyklių, stengiasi ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų. Todėl palaikome vieni kitus ir suprantame, kad tai galime įveikti kartu. (Patricija Kazakevičiūtė1d klasė, mokytoja Elvyra Kasperavičienė)

 KOVA

Visame pasaulyje dabar yra sudėtinga situacija. Dėl Covid-19 yra paskelbtas karantinas ir mes – tėvai ir aš - laikomės nurodymų, kurie padėtų  sustabdyti virusą: dėvime kaukes, laikomės saugaus atstumo, kosėdami ar čiaudėdami užsidengiame burną ir nosį servetėle, neliečiame rankomis akių, nosies ir burnos, dažnai plauname rankas muilu su šiltu vandeniu, nesilankome vietose, kur lankosi daugybė žmonių. Tokioje sudėtingoje situacijoje, kurioje esame mes dabar, susiduriame su tolerancija ir empatija. Kiekvienas jaučiame panašius jausmus ir vienas kitą puikiai suprantame. Jaučiamės liūdni ir suspausti į rėmus, nes negalime susitikti su draugais, šeimos nariais, gyvenančiais kitur, eiti į mokyklas. Kadangi mūsų gyvenimas pasikeitė, mes privalome gyventi kitaip nei buvome įpratę. Esame įsprausti tarp taisyklių, kurių mes turime laikytis, kad laimėtume prieš šį baisų virusą. (Neda Koženevskytė, 1d klasė, mokytoja Elvyra Kasperavičienė)

KAIP IŠVENGTI COVID - 19

Dabar pasaulyje labai aktuali tema Covid-19. Visi kalba apie tai, kiek gyvybių jau pasiglemžė ši liga, visi kalba apie nuostolius valstybėms ir įmonėms po karantino, o aš noriu pakalbėti apie tai, kaip galima išvengti Covid-19 infekcijos ir kaip apsisaugo mano šeima. Pirmiausia ir svarbiausia yra tai, jog reikia kuo įmanoma labiau vengti kontakto su žmonėmis, kurių nepažįstame, kurie nėra mūsų šeimos nariai. Eiti i parduotuvę - po vieną. Būkime tolerantiški vieni kitiem, eilėje stovėkime metro ir daugiau atstumu, nelieskime daikto, kurio nepirksime. Na, o grįžę namo, nusiplaukime rankas, dezinfekuokime jas, būtinai išsiplaukime savo kaukę arba bent pakeiskime popierių, esantį joje. Mano šeima empatiška daktarams, mes liekame namuose ir saugome save bei kitus.(Monika Rimkutė, 1d klasė, mokytoja Elvyra Kasperavičienė)

 MES ATSAKINGI VISI

Šiuo metu visiems aktualiausia tema yra, kaip neužsikrėsti koronos virusu, apsaugoti save ir aplinkinius. Manau, visi žmonės laikosi saugumo taisyklių: lauke nešioja kaukes, laikosi saugaus, dviejų metrų atstumo, o grįždami į namus išsiplauna ir išsidezinfekuoja rankas. Tokiu metu tolerancija vieni kitiems yra svarbiausia. Kadangi senyvo amžiaus žmonėms šis virusas yra pavojingiausias, tai mano mama kaimynui nupirko maisto prekių ir padėjo prie durų vengdama kontakto.Taip pat žinoma, kad reikia palaikyti higieną ne tik namie, bet ir laiptinėje, tai aš su mama išdezinfekavau laiptinę. Šis virusas yra sunkus visiems, bet nereikia pamiršti, kad laikantis visų saugumo rekomendacijų ir padedant vieni kitiems mums pavyks tai įveikti ir gyventi taip, kaip gyvenome prieš. (Andrė Pranukevičiūtė, 1d klasė, mokytoja Elvyra Kasperavičienė)

 

VIENINGI

Pasaulis šiuo metu kenčia nuo šio viruso. Tai atnešė žmonėms daug skausmo, juk artimųjų netektis, ligos, kelių mėnesių izoliacija nėra lengva. Šiuo sunkiu momentu yra labai daug jaučiama empatijos ir tolerancijos. Tai padeda žmonėms susivienyti ir suprasti, kad visi tą patį išgyvename, ir jie nėra vieni. Taip gyvena visas pasaulis, ir juk tik susivienydami, visi kartu, galime apsaugoti save ir kitus. Mano bei mano artimųjų didžiausia pagalba vieni kitiems, manau, yra saugojimas savęs bei kitų, kad kuo mažesnė rizika būtų parsinešti virusą namo, ir nepamiršti vieniems kitų, nes dabar tai labai svarbu, ypač kalbant apie senelius arba tiesiog vyresnio amžiaus žmones, nes jiems, manau, tai labai sunkus etapas, nereikia jiems leisti pereiti per tai vieniems, kiekvienas skambutis  gali pralinksminti, žinojimas, kad kažkam jie rūpi, mano nuomone, jiems reiškia daug.

(Faustina Gančieriūtė, 1d klasė, mokytoja Elvyra Kasperavičienė)

LAIKOMĖS KARANTINO TAISYKLIŲ

Karantino metu esu empatiška, kai nepalieku namų. Šiuo metu aš nesusitinku su draugais ir su jais bendrauju internetu, taip mes sumažiname riziką užsikrėsti ir kitus apkrėsti COVID 19 virusu.  Nors būtų smagiau su draugais bendrauti akis į akį, mes laikomės karantino taisyklių ir likdami namie gelbstime pasaulį. Bendravimo gyvai niekas neatstos, bet mes randame būdų kaip šią situaciją sušvelninti. Kartu su draugais mes dažnai bendraujame per vaizdo kameras, plepame apie internetinės mokyklos patogumus ir nepatogumus, esame kartu, tik netiesiogiai. Karantino pradžioje buvo sunku išbūti namuose ir prisitaikyti prie naujų sąlygų, bet dabar viskas gerai. Labai ilgiuosi draugų, tačiau visus skatinu laikytis karantino, kad virusas plistų kuo mažiau ir visi galėtume greičiau vienas kitą pamatyti! Piešinyje pavaizdavau vieną netiesioginį, senoviško tipo bendravimo būdą. (Rugilė Gaja Suslavičiūtė, 1b, mokytoja Augutė Liutkevičienė)

Manau, kad šie du mėnesiai karantino ne man vienam kelia jausmą, jog būčiau uždarytas stiklainyje. Šis žmonių atskyrimas, mano manymu, tai yra išbandymas, kaip mes sugebėsime išsaugoti kalbą, gyvą bendravimą, jausmus vieni kitiems ir begales kitų svarbių dvasinių dalykų. Slenka dienos, o man vis alkis didėja - gyvo bendravimo, kitokios aplinkos bei besikeičiančių žmonių. Tai darosi kančia, su kiekviena diena vis sunkiau, bet mes esame tie žmonės, kurie išsaugos žmonijai svarbias vertybes. Būsime tie, kurie nugalės šį virusą, ir įrodysime, jog už mus nėra stipresnės galios, kuri gali mus palaužti. Savo dideliu laukimu ir viltimi sudaužysime stiklainio sienas - išsilaisvinsime iš karantino ir įkvėpsime pasiilgtų tradicijų ir įprasto gyvenimo būdo. (Rokas Sodaitis, 1b, mokytoja Augutė Liutkevičienė)

VIENINGUMO SVARBA IŠGYVENANT ŠIĄ COVID 19 SITUACIJĄ

Ši COVID 19 situacija man padėjo suprasti, kad mes žmonėms padėdami ir juos suprasdami galime vieni kitus apsaugoti. Gyvenime daug kas įvyksta netikėtai. Visos problemos ateina staiga ir nelauktai, kaip ir šis COVID 19 virusas. Vieną dieną mes matėmės, bendravom, visur skubėjom, kažką planavom, o kitą – jau esame atskirti. Gaila, kad tokios problemos dažnai yra ir naudingos, nes tik tada padeda suprasti mūsų svarbą, koks brangus yra kiekvienas žmogus. Labai svarbu tokioje situacijoje nesutrikti ir elgtis taip, kaip būtų geriausia mums visiems. Mes turime padėti vieni kitiems, nebijoti išdrįsti paprašyti bei pasiūlyti pagalbos. Ypač šiuo metu daugeliui žmonių ji yra labai reikalinga. Juk susitikę pagyvenusį žmogų galime paklausti, ar yra artimųjų, kurie galėtų juo pasirūpinti, atnešti maisto produktų, vaistų. Turime ir patys pasisiūlyti jam kaip nors padėti šiuo metu, juk žmonių rūpesčio per daug nebūna. Reikia padėti pačiais paprasčiausiais būdais. Galbūt mūsų pažįstamiems sunku išgyventi šią situaciją, tad galime su jais susisiekti ir juos nuraminti, netgi pralinksminti. Jeigu mes padėsim vienam žmogui, jis padės kitam ir taip susidarys nenutrūkstanti pagalbos grandinė, kurios dabar labai reikia. O būtent mes ir galime ją pradėti. Taip pat reikia ir supratimo. Turime suprasti, kad reikia būti atsargiems, jog apsaugotume kitus ir save pačius. Privalome mokėti išklausyti ir suprasti tuos, kurie šiuo metu prašo mūsų apgalvoti kiekvieną poelgį. Reikia ir suvokti, kad jei palaikysime vieni kitus bei padėsime vieni kitiems, ši bėda neatrodys visiškai bloga, tad turime būti pozityvūs ir tikėti, kad mūsų vieningumas įveiks šią bei kitas problemas. O net ir menkiausia pagalba bei kitų supratimas leis mums apsaugoti labai daug žmonių, kurie šiame pasaulyje be galo svarbūs.

(Paulina Malinovskytė, 1b, mokytoja Augutė Liutkevičienė)

KĄ MAN REIŠKIA BŪTI EMPATIŠKAI IŠGYVENANT COVID 19 SITUACIJĄ?

Man būti empatiškai, tolerantiškai ir pilietiškai išgyvenant šią COVID 19 situaciją reiškia, laikytis karantino taisyklių. Žemėje nutinka visko labai daug, tiek gero, tiek blogo. Svarbu padėti tiems, kuriems šiuo sunkiu metu mūsų visų pagalbos reikia labiausiai, tai yra senoliams. Kai kurie neturi artimųjų ir niekas už juos negali nueiti į parduotuvę ar vaistinę, todėl padėti galime savanoriaudami. Taip pat svarbu kausyti gydytojų nurodymų: plauti rankas, čiaudėti į alkūnę, viešumoje vaikščioti su kauke, laikytis atstumo. Mes turime bendromis jėgomis įveikti virusą, kad galėtume grįžti į senas, geras vėžias.  Būdami supratingais piliečiais galime išsigelbėti šiuo sunkiu metu ir palengvinti darbą gydytojams. (Deimantė Černiauskaitė 1b, mokytoja Augutė Liutkevičienė)

KIEKVIENO ŽMOGAUS GERAS DARBAS GALI PAGERINTI BLOGĄ SITUACIJĄ

COVID- 19 situacijos metu supratau, kad kiekvienas žmogaus prisidėjimas prie problemos geru darbu, gali pagerinti situaciją. Atsiradus problemai, kiekvienas žmogus elgiasi skirtingai. Vieni žmonės panikuoja, kiti visiškai nieko nedaro, laukia, kol situacija pagerės, o treti ieško išeities, pagalbos, kad galėtų išspręsti problemą. Jeigu įvyksta didelė visuomenės problema, tokia kaip pandemija, daug žmonių ima panikuoti, ima ruoštis, lyg būtų artėjanti pasaulio pabaiga. Šiais metais įvykusios COVID-19 pandemijos metu, žmonės sukėlė didelę sumaištį. Didelė dalis žmonių panikavo, ėmė skubėti į parduotuves pirkti greitai negendančių  maisto produktų, vaistų. Niekas negalvojo, kaip galėtų prisidėti, kad ši problema kiek nors pagerėtų. Kai žmonės pradėjo laikytis saugaus atstumo, naudoti kaukes, sergančiųjų skaičius ėmė mažėti, pandemija tapo suvaldoma. Žmonės pradėjo padėti senoliams, kitiems žmonėms, kurie negalėjo įsigyti reikiamų dalykų, labiau rūpintis vienas kitu, aukojami pinigai labdaroms. Kai pas mus yra problema, pagalba visada padeda. (Daivita Laukaitytė, 1b, mokytoja Augutė Liutkevičienė)