Vida Minkevičienė – Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos fizikos mokytoja metodininkė. Ne paslaptis, kad fizika nėra tas mokomasis dalykas, kuris visiems patinka, kuris lengvai sekasi, kurį noriai pasirenka mokiniai ir džiaugdamiesi eina į pamokas. Kai 3(11)-4(12) klasėje privaloma iš gamtos mokslų (chemija, biologija, fizika) mokytis tik vieno, populiariausias pasirinkimas – biologija (75% vyresniųjų klasių mokinių pasirenka biologiją, šalia biologijos apie 10% vyresniųjų klasių mokinių pasirenka antrąjį dalyką chemiją), 25% vyresniųjų klasių mokinių pasirenka fiziką. Siekdama išsiaiškinti, kaip mokiniams sekasi mokytis fizikos, pakalbinau mokytoją Vidą Minkevičienę.
Danutė Liutkevičienė: Sakoma, kad fizika yra vienas sunkiausių gamtos mokslų. Ką galvojate apie tai?
Vida Minkevičienė: Sutinku su nuomone, jog fizika sunkiausias gamtos mokslas, bet kartu ir labai įtraukiantis, skatinantis mąstyti apie aplink mus vykstančius reiškinius. Juk be fizikos nepragyventume nė dienos: pradedant elektros lemputės įžiebimu, mus veikiančia gravitacija, stabdančia trinties jėga, keliaujant iki visatos susikūrimo ištakų. Taip, mokiniams nepatinka mokytis teorijos, ne visi įveikia klaidžius uždavinių sprendimo labirintus, bet gal pasiseka sujungti elektros grandinę? Įžiebta lemputė ir atperka kančias!
Danutė Liutkevičienė: Kai mokslas sunkus, reikalinga motyvacija. Kaip sudominti mokinius fizika? Koks metodas ar motyvas, Jūsų nuomone, yra veiksmingas?
Vida Minkevičienė: Pirmiausia, mokytojas turi mylėti tą dalyką, kurį dėsto. Nesunku sudominti, kai įdomu pačiam. Nereikia bijoti nežinoti ir kai ką suprasti kartu su mokiniais. Jie nuovokesni, greitesni, kūrybingesni nei mes. Mokymasis kartu yra prasmingas, mokiniai jaučiasi svarbūs tame procese, tai juos įtraukia.
Danutė Liutkevičienė: Papasakokite apie savo mokinius? Gal yra sėkmės istorijų, kai fizika tapo ne tik mokslu, bet ir gyvenimo būdu?
Vida Minkevičienė: Turiu kuo didžiuotis. Teko garbė mokyti kelis fizikos mokslų daktarus: Justiną Galinį (disertacija lazerių fizikos srityje), Julių Važgėlą (disertacija puslaidininkių fizikos srityje), Darių Kezį. Arūnas Radzvilavičius buvo kasmetinių respublikinių fizikos olimpiadų prizininkas bei 2007 metais dalyvavo tarptautinėje fizikos olimpiadoje Irane. Negaliu nepaminėti Sebastijono Valaičio, kuris 2016 m. taip pat buvo respublikinės fizikos olimpiados prizininkas. Beveik kasmet Vilniaus universiteto fizikos fakultete studijuoti fiziką pasirenka mano mokiniai, t.y., Juras Jorudas, Ovidijus Čižius, Marija Narkauskaitė, Ignas Vičkačka ir kt.
Danutė Liutkevičienė: Puikūs pasiekimai! Išduokite paslaptį, kaip ne tik mokytojo meile pasirinktam darbui išugdyti mokslininkus?
Vida Minkevičienė: Matyt, iš mano meilės fizikai gimsta ir mokinių domėjimasis šiuo dalyku. Ypač svarbu įtraukti mokinius į papildomas veiklas, susijusias su fizikos mokslu. Kartu su mokiniais dalyvaujame respublikiniuose konkursuose „Fizika aplink mus“: Matas Januška 2016 m. laimėjo prizinę vietą už darbą „Torio branduolinis reaktorius“, Urtė Piliponytė ir Augustė Bacevičiūtė 2017 m. – už darbą „Kūno svorio kitimas judant liftui“, Danielius Lesun ir Uljana Nasonova 2017 m. - už darbą „Stirlingo variklis“. Dalyvaujame ir gamtos mokslų konkurse „Mūsų eksperimentas“. 2016 m. kartu su mokytoja Audrute Jančiauskiene ir mokiniais Kamile Okuškaite, Ugne Misevičiūte, Karoliu Živulsku, Vakare Puronaite bei Andriumi Bagaliūnu laimėjome trečią vietą už darbą „Pupelių daigumo tyrimas veikiant rentgeno spinduliais“. Eksperimentuoti mokiniams patinka! Be to, išbandyti save mokiniai gali ir fizikos olimpiadose. Kasmet savivaldybės fizikos olimpiadose mano mokiniai laimi prizines vietas. Karolis Živulskas, Aurimas Petronis, Danielius Lesun, Aurimas Dabrišius, Roberta Gumbytė – nuolatiniai prizininkai, o pirmokai Julius Dalibagas, Aušrinė Juodytė, trečiokė Erika Mikalajūnaitė prizininkų gretas papildė šiemet. Trečiokas Aurimas Petronis buvo pakviestas mokytis ypatingai gabių Lietuvos mokinių papildomo ugdymo mokykloje „Fizikos olimpas“ ir sėkmingai studijuoja jau antrus metus. Džiaugiuosi, kad mokiniams fizika ne tik patinka, bet ir sekasi.
Danutė Liutkevičienė: O kaip fizikos mokslus pasirinkote Jūs? Koks Jūsų, kaip fizikos mokytojos, kelias?
Vida Minkevičienė: 1987 m. baigiau tuometinį Kauno politechnikos institutą (dabar KTU), įgijau inžinerinį išsilavinimą ir pradėjau dirbti Vilniaus politechnikume dėstytoja. Vėliau su šeima atsikraustėme gyventi į Elektrėnus. Fizikos mokytojos kelias prasidėjo Elektrėnų „Ąžuolyno“ mokykloje, o nuo 1995 metų dirbu „Versmės“ gimnazijoje. 2003 m. įgijau fizikos magistro laipsnį bei mokytojo kvalifikaciją Šiaulių universitete. Manau, mano, kaip fizikos mokytojos, kelias yra sėkmingas, nes myliu savo dalyką, randu bendrą kalbą su mokiniais, juos gerbiu, tikiuosi, kad jie mane irgi.
Danutė Liutkevičienė: Prašau papasakoti apie kelionę į CERN. Ką sužinojote? Ką išbandėte? Kokia nauda Jums ir Jūsų mokiniams? Ar įgytą patirtį panaudosite savo darbe?
Vida Minkevičienė: Kovo 5–9 d. kartu su grupe mokytojų vykau į Šveicariją, kur dalyvavau branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) Baltijos šalių mokytojų programoje. Mokymuose dalyvavo mokytojai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestų, Elektrėnų, Kauno rajono, Briuselio II Europos mokyklos lietuvių sekcijos. CERN – Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija, didžiausia dalelių fizikos laboratorija, esanti Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijose. Pagrindiniai du CERN‘o veiklos principai: visi rezultatai yra atviri visuomenei, o čia atlikti tyrimai nėra naudojami kariniams tikslams. Pradėjęs veikti Europoje, šiandien CERN‘as jau yra pasaulinis projektas. CERN‘e buvo sukurti liečiamieji ekranai, technologijos, dabar taikomos medicininei diagnostikai bei vėžiui gydyti, ir daug kitų, kasdienybėje nepastebimų, dalykų. Išvyka į CERN‘ą buvo naudinga. Vyko paskaitos, kurias skaitė mokslininkai iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos, lankėmės antimaterijos fabrike, kur gaunami antiprotonai, laboratorijoje gaminome elementariųjų dalelių stebėjimo prietaisą – Vilsono kamerą, joje stebėjome aplinkoje esančių nematomų dalelių pėdsakus. Pasisekė aplankyti vieną iš elementariųjų dalelių detektorių, kuris yra 100 metrų po žeme, yra 21 metro ilgio ir yra 15 metrų skersmens (CMS-kompaktinis miujonų solenoidas). Jis saugomas 16 m storio sienomis dėl galimos radiacijos. Žinias apie atomo sandarą, elementariųjų dalelių pasaulį bei visatos kūrimąsi taikau ir šiandien pamokose. Tapau CERN ambasadore Lietuvoje.
Danutė Liutkevičienė: Artėja mokinių, planuojančių pasirinkti mokomuosius dalykus 3(11)-4(12) klasėje, apsisprendimo metas. Ką pasakysite mokiniams, kad jie pasirinktų mokytis fiziką?
Vida Minkevičienė: Fizikos mokslas yra labai plačiai taikomas gyvenime. Daugybei profesijų reikalingos fizikos žinios. Specialistų, turinčių inžinerinį išsilavinimą, Lietuvai labai trūksta. Kitaip tariant, trūksta mąstančių, kūrybingų asmenybių. O fizika ir yra toks dalykas, kuris verčia mąstyti ir išlikti kūrybingam.
Danutė Liutkevičienė: Dėkoju už pokalbį.