Už asmenines ir profesines kompetencijas kūno kultūros vyresnysis mokytojas Kęstas Karsokas nominuotas 2019 metų mokytoju. Nominaciją mokytojui skyrė mokiniai, jų tėvai, gimnazijos administracija.

Danutė Liutkevičienė: Koks šiandieninis jaunuolis? Ko jis siekia ir ką jis gali?

Deimantas Radiun: Mes visi skirtingi. Mūsų hobiai, užsiėmimai įvairūs, bet tikrai nesuklysiu pasakydamas, kad šiandien jaunuolis yra nenustygstantis vietoje, ieškantis naujovių ir galimybių visur ir visada.

Prasidedant mokinių atostogoms, pakalbinau mokinį, kuris per atostogas sukinėjasi gimnazijoje, savaitgaliais su vyresniuoju broliu ir tėčiu triūsia prie aparatūros, bene kasdien su mokytojais ir bendraamžiais kuria planus, kaip patobulinti renginio apšvietimą, kaip užtikrinti kokybišką garsą.

Pijus Norušis – 2c klasės mokinys, gimnazijos direktoriaus patarėjas salės renovavimo klausimais, direktoriaus pavaduotojos ugdymui padėjėjas organizuojant renginius, robotikos būrelio vadovo bendramintis.  

Kaip Pijus surado kelią į technikos pasaulį? Kaip jam pavyksta suderinti mokslus ir pomėgius?

Danutė Liutkevičienė

Vyrauja nuomonė, kad mokykloje svarbiausia mokytis ir siekti kuo geresnių rezultatų: aštuoni gerai, bet dešimt – dar geriau. Skaičiukais išmatuoti žinias galima, bet kaip išmatuoti bendrąsias kompetencijas? Juk bendrųjų kompetencijų balais ar procentais neįvertinsi. Tiesiog žiūri – matai žmogų, brandžią asmenybę, aktyvų visuomenininką, empatišką kaimyną, nepailstantį lyderį, kūrėją ar bandytoją. Žiūri ir džiaugiesi, kad mokykliniame suole jis išmoko ne tik gramatikos taisyklių, matematikos formulių ar fizikos dėsnių, bet ir tapo įdomiu žmogumi.

Vos pradėjusi lankyti muzikos būrelį, Silvija mane sužavėjo savo sugebėjimu priimti ir kūrybiškai atlikti visas siūlomas veiklas. Mokinė veržliai siekia tobulėti, tuo pačiu spinduliuoja ramybę, turi skvarbią būties regą ir savo įžvalgas puikiai perteikia kurdama dainas. Balandžio 18 dieną Silvija dalyvavo konkurse „Talentų keliu“ (respublikinis konkursas vyko Grigiškių Šviesos gimnazijoje) ir tapo laureate.

Muzikos mokytoja Urtė Dorotėja Paliukaitė

Kai mokiniai iš knygų mokosi atskirti rugį nuo kviečio, kai edukacinėse išvykose bando išsiaiškinti duonos kelią iš dirvos iki lėkštės, kai randasi tokių, kad karvę mato tik paveikslėlyje, atrodo, kad mes, žemdirbių tauta, atitrūkom nuo žemės ir temokame blaškytis po prekybos centrus. Taip tik atrodo! Yra žmonių, kurie žemės ūkio darbus dirba noriai, juose atranda filosofiją ir mato perspektyvą. Vienas jų – Mantas Barysas, Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos trečiokas.

Pakalbinau jaunąjį ūkininką Mantą. Pokalbio pabaigoje pavadinau jį ramsčiu, ant kurio laikosi žemė. Jis papildė mane: „Tai dar mažas aš jos ramstis, bet po 5-7 metų pamatysim!“ Tas lietuviškas kuklumas...