Vasario 28 dieną Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje vyko tradicinė Tėvų diena. Tėvų diena – puiki galimybė susitikti su gimnazijos administracija ir dėstančiais mokytojais, padiskutuoti, pasitarti, pasidžiaugti. Įprastai Tėvų dienoje aktyviausi pirmokų tėvai, pasyviausi – abiturientų. Pirmokų tėvai ateina susipažinti, o abiturientai finišo tiesiąja eina patys. Kaip sako patys abiturientai: „Mes - pilnamečiai! Mes patys!“ Gimnazijos administraciją ir mokytojus pirmos ir antros klasės mokinių tėvų aktyvumas džiugina, trečiokų - kelia nerimą, o ketvirtokų liūdina...
Apibendrinant galima teigti, kad įvyko apie 200 individualių pokalbių su dėstančiais mokytojais ir daugiau nei dešimt grupinių susirinkimų. Kokias patirtis įgijo mokinių tėvai ir mokytojai? Akivaizdu, mokytojų ir tėvų susitikimai padeda tėvams pažinti vaikų raidos ypatumus, tobulina tėvystės įgūdžius, o mokytojai geriau pažįsta šeimos kultūrą ir vaikų auginimo tikslus. Be to, abipusis bendravimas suteikia tėvams informacijos apie vaikų pažangą ir įtraukia tėvus į mokinių mokymo ir mokymosi procesus.
Pristatome Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos psichologės Rūtos Baleišienės įžvalgas apie šeimos įtaką bręstančiai asmenybei.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Danutė Liutkevičienė
Šeimos svarba vaiko mokymosi motyvacijai ir pasiekimams
Valstybės atsakingi asmenys, švietimo institucijos vis dejuoja, kad krenta mokinių mokymosi rezultatai. Peržvelgus PISA (Tarptautinio moksleivių įvertinimo programa) tyrimų duomenis, Europoje pagal pasiekimus atsiduriame šiek tiek žemiau nei per viduriuką ir tai nėra blogai. Švietimo ministerijoje bandoma atrasti, kas gi atsakingas už prastėjančius mokinių mokymosi rezultatus. Teorinis ir praktinis požiūris išdėlioja tokius žaidimo dalyvius: mokinys, šeima, mokykla ir aplinka. Koks yra šeimos poveikis vaiko mokymosi motyvacijai ir rezultatams?
Atsakymas tikriausiai ir taip savaime suprantamas: šeimos psichoemocinė, socialinė, ekonominė ir kitos situacijos lemia vaiko požiūrį į mokymąsi, motyvaciją, norą siekti žinių ir save realizuoti. Žmogaus elgesio motyvams stiprią įtaką daro jo poreikiai. Prisiminkime Maslow poreikių piramidę: pagrindas - fiziniai poreikiai (miegas, oras, maistas, šiluma ir t.t.), toliau eina saugumo poreikis, kita pakopa - socialiniai santykiai (meilė, priėmimas), dar aukščiau yra savigarbos/pagarbos poreikis ir pačioje viršūnėje atsiranda savirealizacijos poreikis, kuris glaudžiai siejasi su pažinimu arba mokymusi ir žinių pritaikymu. Svarbu suprasti, kad pastarąjį poreikį tenkinti noras atsiranda tik tada, kai yra patenkinti vaiko fiziniai, saugumo, meilės ir pagarbos poreikiai. Taigi jei mokinys sotus, pailsėjęs, jaučiasi saugus, mylimas ir yra gerbiamas šeimoje, tai yra didelė tikimybė, kad jis norės mokytis ir save realizuoti. Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje atlikti tyrimai ir mokslinės publikacijos patvirtina, kad prasta ekonominė šeimos situacija, skyrybos, netektis, saugumo stygius, smurtas prieš vaikus, blogi santykiai šeimoje yra rizikos veiksniai, nulemiantys žemą mokymosi motyvacijos ir pasiekimų lygį. Kaip apsauginiai faktoriai įvardijami geri tarpusavio santykiai šeimoje, pilna šeima, tėvų domėjimasis ir parama, šeimos tradicijos, tėvų požiūris į išsilavinimą.
Psichologinio konsultavimo darbo praktikoje susiduriu su įvairiausiais atvejais. Dažnai jie būna susiję su mokymosi motyvacijos stoka ir nenoru siekti. Vienareikšmiškai galiu pasakyti, jeigu tėvai motyvuoti, bendradarbiauja su specialistais, mokytojais ir mokyklos administracija, tai dažniausiai problemos išsprendžiamos arba situacija gerėja gana greitai. Kai vaikas lanko darželį, tėvai aktyviau bendradarbiauja su pedagogais ir pagalbos specialistais. Sudėtingiausia sulaukti tėvų bendradarbiavimo gimnazijoje. Dažniausiais jie būna nusivylę, jaučiasi bejėgiai keisti situaciją, išgyvena kaltę ir gėdą dėl vaiko nesėkmių. Sutinku, kad kartais padaryti nieko negalime, nes paauglys – be penkių minučių suaugęs ir kažką pakeisti, jeigu jis nenori, ne visada pavyksta. Tačiau žinodama ir sėkmės istorijų, noriu skatinti, kviesti ir drąsinti tėvus mėginti išsemti visas galimybes, būti patiems aktyviems.
Raginu tėvus nepasiduoti, nes kad ir kokie atrodo nesvarbūs paaugliams tėvai, tačiau jų supratimas, nuoširdus rūpestis, palaikymas, pasitikėjimas, meilė tikrai gali pataisyti situaciją.
Psichologė Rūta Baleišienė