Su Agniumi Žemaitaičiu susipažinau prieš dvejus metus. Dominyka Vidrevičiūtė (šiuo metu mokosi muzikos Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje) atsivedė gitara grojantį vaikinuką. Ką tik išlipęs iš lovos, išklausęs Dominykos paniūniuotos melodijos, užgrojo. Vaikinukas kelioms minutėms dingo – liko tik muzika. Toks ir yra Agnius. Jis – muzika. Kai be gitaros, Agnius yra Agnius, kai pasiima gitarą, Agnius tampa muzika.
Danutė Liutkevičienė Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Vaikystė
„Pradėjau groti, kai man buvo aštuoneri. Labai norėjau išmokti savo mėgstamos grupės dainas. Grupė „Queen“ priviliojo mane į muzikos pasaulį. Mokytis muzikos skatino ir mama. Ji nuvedė mane į Meno mokyklą, kur gavau mažiau nei internete. INTERNETAS VISAGALIS! Taigi mokiausi pats ir netradiciniais metodais. Vienas tokių metodų – groti pagalve kaip gitara. Taip grojau su broliu!“
Giedrės Smilgevičiūtės (4d klasė) iliustracija
Auros Balaišytės (3d klasė) iliustracijaPaauglystė
„Man muzika suteikia gyvenimo šviesą. Gal tai paauglystės svajonės? Ar gerai mąstau? Užaugsiu – sužinosiu. Pasakysiu ir kitiems. Galiu patikslinti: muzika man yra hobis. O kai iš hobio dar ir uždirbi, norisi groti groti groti groti.“ „Muzika man daugiau nei hobis, nei darbas. Aš net draugus iškeičiau į muziką. Maždaug iki dvylikos metų geriausia mano draugė buvo gitara. Po pamokų tik grodavau gitara. Aš ir dabar sunkiai bendrauju su bendraamžiais. Mažai su jais bendrauju - nėra apie ką šnekėti. Su vyresniais diskutuoju apie meną. Su vyresniais kuriu!“
Mokykla
„Lietuvių kalbos mokytoja paklausė, ar aš save laikau menininku. Yra toks pasakymas: „tik pats menininkas žino, ar jis yra menininkas“. Aš dar nežinau, ar esu menininkas. Tai gal aš ne menininkas? Turbūt dar ne menininkas. Žinau, kad visi žmonės turi menininko gyslelę – vieni ilgesnę, tvirtesnę, ryškesnę, kiti trumpesnę“.
„Labai sunku mokytis mokykloje. Tiesiog neįdomu. Tingiu. Esu toks tinginiukas“.
Vidinis „aš“
„Save atpažįstu dainos ,,Who wants to live forever'' instrumentuotėje. Ji kylanti, bet greit ir nusileidžianti. Ji atspindi mano emocijas. Kai man būna blogai, klausau šitos dainos ir suprantu, kad aš turiu viską, yra daug nelaimingesnių žmonių už mane“.
Basas
„Kiečiausias dalykas mano istorijoje – 2016 metais „Basi“ tapo geriausia Lietuvos grupe (jaunų grupių konkurse „Novus“). „Basų“ šešėly atsiradau 2015 metais rugpjūčio 24 dieną. Tą dieną įvyko pirmas koncertas su manimi. Batus nusimoviau vardan Lietuvos... , kai Rokas Arciševskij užsimovė kareiviškus batus ir tapo šauktiniu. „Basi“ liko be gitaristo – devyniems mėnesiams „Basų“ gitaristu tapau aš. Rugpjūčio pradžioje dar nemokėjau nei vienos „Basų“ repertuaro dainos, o rugpjūčio 24 dieną koncertavau su jais“.
„Kiek save prisimenu, vis groju. Iki dvylikos metų grojau rūsyje, trylikos metų grojau su Roku Arciševskij, grojau ir grupėje „Kartos“ (Arūnas Pliskauskas, Saulius Krilavičius, Emilis Čalkevičius, Vladimir Berezovskij). Grįžo Rokas iš kariuomenės ir vėl groju su juo. Dabar grojame „Basuose“.
Agnius Žemaitaitis, 3a klasė Elektrėnų „Versmės“ gimnazija