Sunki padėtis dėl koronaviruso pandemijos pristabdė gyvenimo tempą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Gyvenimo ritmas sulėtėjo, bet gyvenimas nesustojo, todėl sunkiu metu ne tik mokiniai, bet ir mokytojai bei visa mokyklos bendruomenė privalėjo rasti kitų būdų mokytis ir tobulėti.
Rodos, šokis yra ta sritis, kuriai reikia gyvo kontakto, buvimo šalia, tačiau yra svarbu suvokti, kad šokis nėra vien judesys. Visų pirma, tai šokis turi prasidėti širdyje, mintyse, taip pat reikia mokėti tinkamai mokėti rinkti muziką tam tikram šokio žanrui, reikia gebėti šokio judesius susikurti galvoje, o tik vėliau jį realizuoti kūno raiška. Tiek šiuolaikinio, tiek tautinio šokio kolektyvų nariai karantino metu negalėjo susitikti ir mokytis naujų šokių, kuriais būtų galima vėliau džiuginti visą Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos bendruomenę, tačiau mūsų veikla nesustojo - mes ir toliau kalbėjome apie šokį, analizavome, mokėmės teorinius dalykus, kurie turės įtakos tolimesniai šokių būrelių veiklai, taip pat sugebėjome ir kurti.
Tautinių ir šiuolaikinių šokių kolektyvų nariai sukūrė projektą - tuomet, kai negalima susitikti didesnei grupei žmonių ir mokytis šokti bei kurti, šokėjai nusprendė judesiu, kūno raiška perteikti muziką ir žodžius ir viską įamžinti nuotraukomis. Mirtinas virusas pasaulyje sukėlė chaosą, todėl turbūt kiekvienas pagalvojame apie gražesnį rytojų. Dėl šios priežasties, kolektyvų nariai pasirinko ir dainą, kuri atspindi grožį, viltį, gerumą. Šokėjai nuotraukomis bandė perteikti Nedos Malūnavičiūtės dainos ,,Pasakų šalis” žodžius.
Taigi, dabar „Versmės“ gimnazijos bendruomenei mokyklos tautinių ir šiuolaikinių šokių kolektyvai sukūrė ir pristato projektą „Muzikos perteikimas judesiu“.
Neda Malūnavičiūtė - Pasakų šalis
Šalyje paskelbtas karantinas ne tik sustabdė gyvenimo tempą, tačiau kai kuriais atvejai padėjo atsiskleisti ir žmonių kūrybiškumui - tai puikiai parodė ir šis mokinių sukurtas projektas. Šis projektas taip pat parodė, kad muzika ir šokis yra neatsiejami. Apie ryšį tarp šokio ir muzikos samprotavo ir mokyklos šokėjai. Monika Rimkutė sako, kad ,,šokis be muzikos būtų labai silpnas, nes muzika - tai ritmas, melodija, nuotaika, o visa tai ir sukuria šokio jausmą bei bendrą vaizdą”. Ugnė Grigaliūnaitė sako, kas ,,muzika pagyvina šokį, suteikia jam esybę, sielą. Be muzikos šokis būtų ne šokis”. Milda Barščevičiūtė sako, kad ,,išgirdę muziką jau galime pasakyti, kokio stiliaus bus šokis, kokia nuotaika yra perteikiama”. Anot Mildos, muzika leidžia šokant išleisti tam tikras emocijas, o tam padeda ir dainų žodžiai, kurie taip pat pasakoja istoriją. Merginų pamąstymai dar kartą patvirtina tai, kad judesiui reikalingas ir garsas. Tačiau projektas ,,Muzikos perteikimas judesiu” įrodė, kad kartais tiek judesys, tiek muzika gali būti perteikti įvairiausiais būdais. Šokyje, kaip ir gyvenime, norint pasiekti tikslą, galima ieškoti įvairiausių sprendimo būdų.
Šokis yra neatsiejama ir kiekvienos tautos dalis. Tautinių šokių kolektyvas Elektrėnų ,,Versmės” gimnazijos bendruomenei metai iš metų pristato skirtingus Lietuvių tautos šokius, jie nuolat gilinasi į tautos tradicijas ir geba kūno kalba, judesiu perteikti tai, ką mūsų protėviai brangino nuo senų senovės - lietuvybę. Kajus Jarašius sako, kad ,,tautinis šokis atspindi šalies tradicijas”.
Tačiau šokiui vien judesio ir muzikos nepakanka, šokiui reikia širdies, minčių ir jausmų. Šokis - terpė, kurioje žmogus, nesvarbu, jaunas ar vyresnio amžiaus, gali atsiskleisti, perteikti savo emocijas. Apie tai, kad žmogui yra svarbu turėti mėgstamą veiklą, hobį ir kodėl tai yra svarbu, kalba ir mokiniai. Kotryna Cibulskaitė sako, kad ,,domėtis kažkuo turi kiekvienas. Tai yra būtina tam, kad būtų galima naudingai praleisti savo laisvą laiką”. Anot K. Cibulskaitės, laikas, kurį leidžiame darydami tai, kas mums patinka, yra naudingai praleistas laikas. Gabrielė Korovkinaitė sako, kad ,,hobis pagražina gyvenimą, kad jis neatrodytų lyg išblukęs. Ir vien hobiu žmogus gali pasiekti labai daug”.
Regina Butkienė
