Spalio 19 dieną Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje vyko Mokinių prezidento rinkimai. Rinkimuose dalyvavo 78,4% gimnazistų, kurie savo balsus padalijo tokia tvarka: už Haroldą Norvaišą balsavo 148 gimnazistai, už Robertą Rakauskaitę – 115 gimnazistų, už Modestą Gečėną – 22 gimnazistai.
3b klasės mokinys Haroldas Norvaišas - naujai išrinktas Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos mokinių prezidentas. Pakalbinome Haroldą apie jo kasdienybę ir iššūkius. Ar svarbu mokytis ir siekti savo svajonių? Kaip ieškoti ir rasti sau patinkančias veiklas? Kas yra šiandieninio jaunuolio autoritetai ir kas padeda jaunam žmogui tobulėti ir stiprėti?
Mokyklinė kasdienybė. Mokiniu būti nėra sunku, vasaros pabaigoje net pasiilgstu mokyklinio gyvenimo. Mokytis aš stengiuosi. Tiesa, rezultatai ne visada atspindi tai, kiek įdedu pastangų. Man įdomiausias mokomasis dalykas – geografija. Būtent šių pamokų metu galima pažinti daugybę sričių. Mano nuomone, visos pamokos gali būti įdomios, tai priklauso ne tik nuo mokinio, bet ir nuo mokytojo, kaip jis įtraukia mokinį į dalyką. Žinoma, kaip ir kiekvienas mokinys, aš visada laukiu penktadienio, kai galima daugiau pabūti su šeima ar tiesiog pailsėti. Pagalvoju ir apie tai, kad mokytis liko visai nedaug – šiek tiek daugiau nei pusantrų metų. Nerimauju, kas bus toliau. Suprantu, kad, baigęs gimnaziją, turėsiu mokytis toliau - ir ne tik akademinių dalykų, bet ir gyvenimo.
Mokykloje reikėtų kalbėtis su mokiniais apie mokslo svarbą ir ateities perspektyvas. Pastebiu, kad yra bendraamžių, kurie abejingi mokslui. Kai kurie net nesupranta, ko išvis eina į mokyklą. Nežinojimas tikrai mažina motyvaciją mokytis. Be to, mokiniai mano, jog net prastai išlaikius brandos egzaminus mokytis aukštosiose mokyklose įmanoma. Didelė problema, kai mokinys nežino, ką norės veikti baigęs mokyklą, ir jausdamas aplinkinių (tėvų, giminių) spaudimą stoja bet kur, svarbu tik įstoti. Mano nuomone, jau vidurinėje mokykloje turėtų vykti karjeros planavimo pamokos, kuriose mokiniai turėtų galimybę susipažinti su profesijų įvairove, ir galbūt tai palengvintų jų apsisprendimą.
Sakoma, kad kuo daugiau žmogus turi darbų, tuo daugiau jis turi laiko. Mano gyvenimas nesibaigia tik pamokomis. Po pamokų žaidžiu krepšinį, domiuosi grafiniu dizainu, prisidedu prie renginių organizavimo. Kelis kartus per metus dalyvauju „Erasmus+“ jaunimo mainų programose. Mainų programose rekomenduoju dalyvauti visiems, nes tai neįkainojama patirtis!
Daugiausiai savo laisvo laiko skiriu krepšiniui, kurį žaidžiu nuo 6 klasės. Išbandęs kelias meno ir sporto šakas, pajutau, kad noriu žaisti krepšinį. Esu Elektrėnų krepšinio komandos SK „Centauras“ narys, daugiausiai žaidžiu vidurio puolėjo pozicijoje. Turiu nuostabų trenerį Vidmantą Pupininką ir pačius geriausius komandos draugus. Tuo labai džiaugiuosi!
Visuomeninė veikla. Visada domėjausi visuomenine veikla mokykloje, tačiau nebuvau lyderis. Šiais metais gavau pasiūlymą kandidatuoti į gimnazijos mokinių prezidentus. Supratęs, kad dalyvaudamas mokinių prezidento rinkimuose nieko neprarasiu - tik atrasiu, užsiregistravau kandidatu. Juk mokinių prezidento rinkimai – puiki galimybė eksperimentuoti, atrasti save, įgauti patirties. Rinkiminė kova buvo įdomi. Iš pradžių galvojau, kad esu silpniausias kandidatas. Bet greitai susibūrė mane palaikančių grupelė. Tai įkvėpė mane veikti. Pats pagaminau rinkiminį plakatą, kuriame aš esu matomas su policijos pareigūnais (gal tai „užkabino“ mokinius?) Tada ėmiau drąsiau diskutuoti su mokiniais neformalioje aplinkoje, dalyvavau debatuose. Dalyvaudamas rinkimuose supratau, kad mes, kandidatai ir rinkėjai, esame bendruomenė ir turime siekti bendrų tikslų. Noriu padėkoti Robertai Rakauskaitei ir Modestui Gečėnui už tai, jog jie mano konkurentais buvo tik rinkimuose - dabar pasiryžę dirbti mokinių taryboje kartu.
Autoritetas. Šį titulą skiriu didžiam žmogui – savo tėčiui. Be galo myliu ir gerbiu savo mamą, ji labai daug prisidėjo prie to, kuo aš esu dabar, tačiau tėčio atsidavimas šeimai, jo charakteris ir elgesys man yra sektinas pavyzdys.
Haroldą kalbino Danutė Liutkevičienė
Nuotraukos iš asmeninio archyvo ir iš Marytės Kuzmenkovienės fondų