Tradicijos ir iššūkiai XXXIII abiturientų laidos gyvenime

Priešpaskutinę gegužės savaitę 23,7 tūkst. Lietuvos abiturientų skambėjo šventiniai skambučiai. Jie Lietuvos mokyklose skambėjo ne vienu metu, o skirtingomis dienomis. Paskutinė abiturientų mokslo metų diena šiais metais sutapo su dešimtokų lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų patikrinimo pirmąja diena.

Organizacinių rūpesčių padaugėjo – rimtus dešimtokų atsiskaitymus reikėjo suderinti su dvyliktokų švente, mokytojai turėjo suspėti būti ir pasiekimų patikrinimo vykdytojai, ir pirmokų bei trečiokų mokytojai, ir abiturientų auklėtojai. Džiugina tai, kad Elektrėnų „Versmės“ gimnazija sėkmingai priėmė iššūkius ir išsaugojo tradiciją – Paskutinio skambučio šventę švęsti paskutinę abiturientų pamokų dieną.

Pirmiausiai devyniasdešimt trijų abiturientų auklėtojai Regina Butkienė, Loreta Stadolnikienė, Aurelija Griščenkienė, Vida Minkevičienė vedė paskutinę pamoką. Prasmingus palinkėjimus keitė jautrūs apsikabinimai, liūdesį – džiaugsmas, ramybę – jaudulys. Juk Paskutinis skambutis – ir pabaiga, ir pradžia. Tai dar viena stotelė jaunuolių gyvenime, kai reikia apibendrinti dvylikos metų darbą ir išsikelti naujus tikslus. Kad gautų brandos atestatą, abiturientams būtina išlaikyti du egzaminus. Kad galėtų mokytis aukštosiose Lietuvos mokyklose valstybės finansuojamose vietose, reikalavimai dideli: lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis egzaminas, matematikos valstybinis egzaminas, anglų kalbos valstybinis egzaminas. Dar geriau – keturi egzaminai, nes taip didėja tikimybė išlikti konkurencinėje kovoje, kai visos Lietuvos abiturientus surikiuos į geriausiųjų eilę LAMABPO sistemoje. Taigi paskutinėje pamokoje užteko jaudulio ne tik dėl artėjančio išsiskyrimo su mokykla, mokytojais, klasės draugais, bet ir dėl ateities.

Iš klasių šventė persikėlė į renovuotą renginių salę. Gimnazijos direktorius Egidijus Kontrimas apibendrino ketverius abiturientų metus gimnazijoje, Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis pasveikino abiturientus, jų mokytojus ir mokinių tėvus, šventėje dalyvavo ir Elektrėnų savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys. Šiais metais gimnaziją baigia 12 pirmūnų: Vainius Jankauskas, Gabija Maleckaitė, Rugilė Ratkvičiūtė, Teklė Piliponytė, Laura Kapustinskaitė, Kristina Manomaitytė, Agnė Morkūnaitė, Rūta Davidavičiūtė, Renatas Kedikas, Rokas Deivydas Stančikas, Viltė Liutkevičiūtė, Karolis Živulskas! Jiems buvo įteiktos padėkos ir dovanos. Tradiciškai abiturientai grožėjosi trečiokų (vienuoliktokų) ir klasės auklėtojų pasirodymais, patys šoko, dainavo, dėkojo šalia esantiems. Ypatingą dieną nestigo sveikinimų, padėkų ir atsiprašymų.

Dabar abiturientų laukia įtemptas darbas – daugybė konsultacijų ir pasirinkti egzaminai. Kaip informavo direktoriaus pavaduotoja ugdymui Danguolė Levickaitė, šiais metais mūsų gimnazijos 117 abiturientų (iš jų 24 suaugusiųjų klasių ir buvę mokiniai) taip pasirinko brandos egzaminus:

Eil. Nr.

Egzaminas

Pasirinko abiturientų

Pasirinko procentais gimnazijoje

Pasirinko procentais Lietuvoje

1.

Lietuvių kalba ir literatūra (V)

90

76,9%

59,85%

2.

Lietuvių kalba ir literatūra (M)

26

22,2%

33,95%

3.

Užsienio kalba (anglų)

95

81,2%

66,67%

4.

Užsienio kalba (rusų)

12

10,3%

6,31%

5.

Matematika

95

81,2%

61,13%

6.

Istorija

74

63,2%

33,05%

7.

Informacinės technologijos

9

7,7%

10,18%

8.

Biologija

42

35,9%

21,75%

9.

Chemija

3

2,6%

5,56%

10.

Fizika

19

16,2%

10,14%

11.

Geografija

50

42,7%

12%

12.

Menai

16

13,7%

5,87%

13.

Technologijos

16

13,7%

23,62%

14

Brandos darbas (biologija)

1

0,9%

0,7%

15.

Vienam mokiniui tenka

4,68 egzamino

3,55 egzamino

Paskutinio skambučio šventė – išskirtinė diena abiturientų gyvenime. Tikime, kad abiturientai įgijo ne tik žinių, bet ir svarbių gyvenimo pamokų: jaunuoliai bus pilietiški, drąsūs, ryžtingi, atkaklūs, atsakingi, dori.

Vietoj pabaigos arba kas šiais metais kitaip?

Žinoma, pirmiausia patys mokiniai. Niekada nebūna tokių pačių mokinių, tokių pačių jų pasiekimų ir rūpesčių. Kiekviena laida išskirtinė, kiekvienas mokinys unikalus! O ir brandos egzaminų užduotys... formatas tas pats, bet turinys visada kitas. Mokytojai ir abiturientai įžvelgia bangavimo principą: pernai lietuvių kalbos ir literatūros užduočių formuluotės buvo palankios (buvo iš ko rinktis!), šiemet, tikėtina, gali sugluminti taip, kaip prieš dvejus metus ir pan. Todėl reitingavimas, lyginamoji keleto metų analizė neatskleidžia tikrosios situacijos. Ir ar jos reikia? Juk išleidžiame ne statistinį vienetą, o žmogų!

Džiuginantis netikėtumas – didėjantis mokinių suaugusiųjų klasėse skaičius. 4(12) suaugusiųjų klasėje neakivaizdiniu būdu mokosi 27 mokiniai (ankstesniais metais būdavo iki 15 mokinių). Siekis sugrįžti į mokyklinį suolą po penkerių, dešimties ar dvidešimties metų džiugina. Atrodo, kad pamažu išsilavinimas susigrąžina vertę. Į suaugusiųjų klases grįžta ir emigrantai. Suaugusiųjų klasėse neakivaizdiniu būdu mokosi ir aštuoniolikmečiai ar devyniolikmečiai, kurie dėl poreikio dirbti, sportinės karjeros ar šeimyninių aplinkybių negali lankyti dieninės mokyklos. Suaugusiųjų mokymasis neakivaizdiniu būdu – tai daugybė iššūkių. Kaip sako mokiniai, dirbantiems ir šeimas turintiems žmonėms per vienus metus baigti dvyliktą klasę ir pasiruošti brandos egzaminams labai sunku. Todėl ne visi suaugusiųjų klasių mokiniai šiais metais baigs mokyklą. Jie turės galimybę pagilinti žinias ir likviduoti skolas kitais metais.

Neraminantis faktas – valstybiniai lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminai. Šiais metais pirmą kartą valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino reikės ir stojant į kolegijas (anksčiau pakako mokyklinio). Ne vienas mokinys, planuojantis kolegijoje studijuoti mechaniką, statybą, transportą, tikrai nėra stiprus humanitaras, gebantis parašyti 500 žodžių rašinį. Išlaikytas mokyklinis (ne valstybinis) lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas – tai nuosprendis mokėti už mokslą arba studijuoti nemokamai kitose Europos valstybėse. Kai kurie bandys išlaikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, o nepavykus perlaikyti mokyklinį. Ne paslaptis, kad matematinis raštingumas taip pat yra didelė problema. Neišlaikius valstybinio matematikos egzamino taip pat reikės mokėti už studijas. Tai neramu ir mokytojams, ir mokiniams, ir tėvams. O liūdniausia, kad kaip atsarginį studijų kelią, neišlaikius valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzamino, mokiniai pasirinko studijas užsienyje.

Danutė Liutkevičienė