Danutė Liutkevičienė: Koks šiandieninis jaunuolis? Ko jis siekia ir ką jis gali?
Deimantas Radiun: Mes visi skirtingi. Mūsų hobiai, užsiėmimai įvairūs, bet tikrai nesuklysiu pasakydamas, kad šiandien jaunuolis yra nenustygstantis vietoje, ieškantis naujovių ir galimybių visur ir visada.
Danutė Liutkevičienė: Man atrodo, kad tu esi vienas iš daugiausiai keliaujančių gimnazistų. Papasakok apie savo pomėgį keliauti.
Deimantas Radiun: Aš mėgstu keliauti. Keliauju jau labai seniai. Manau, jog viskas prasidėjo nuo tada, kai pradėjau kartu su seneliu važinėti į tolimuosius reisus. Taip prasidėjo pirmosios mano kelionės po Europą. Vėliau pradėjau eiti į mokyklą ir apie keliones nebuvo jokių minčių. Po kurio laiko sudalyvavau Erazmus + programoje Lietuvoje. Manau, kad tai ir buvo aktyvaus gyvenimo startas. Pradėjau savanoriauti, įstojau į jaunimo organizaciją ir tada sulaukiau daugiau tokių pasiūlymų, tik jau užsienyje. Šiandien skaičiuoju jau penkioliktą Erazmus + programą. Dalyvavimas programose pamažu tapo monotonija, todėl nuo vienuoliktos klasės vidurio, po kelionės į Paryžių su geriausia drauge, pradėjau ieškotis įvairių skrydžių pasiūlymų ir savarankiškai keliauti. Žinoma, kelionės mokslo metais nėra labai geras ir pavyzdinis dalykas, bet blogai nesijaučiau. Jaučiu, kad šiandien man labai reikia kelionių. Šiuo metu tiesiog randu gerų skrydžių, autobusų, traukinių pasiūlymų ir keliauju. Džiaugiuosi, kad turiu galimybių keliauti ir, žinoma, už tai esu dėkingas savo tėvams bei seneliams. Neturiu kokios nors vizijos ar tikslo apkeliauti visą pasaulį, tačiau laikui bėgant atsiranda miestų, šalių, apie kurias sužinau mokykloje, ir vėliau tiesiog trokštu tai pažinti realybėje. Pernai išsikėliau sau uždavinį, jog per mėnesį aplankysiu vieną šalį. Džiaugiuosi, kad taip ir pavyko! Šiemet panašu, kad aplankysiu dar daugiau šalių. Žinoma, mokslai taip pat yra labai svarbūs, todėl labai tikiuosi, jog kelionės pasibaigs kovo mėnesį, prieš lietuvių kalbos ir literatūros įskaitą.
Danutė Liutkevičienė: Suprantu, kad gyvenimiškų pamokų kelionėse išmoksti daugiau nei iš vadovėlių. Bet kaip suspėji atlikti namų darbus, parašyti kontrolinius darbus, padaryti praktinius darbus? Gal kartu pasiimi ir vadovėlius?
Deimantas Radiun: Nesu pirmūnas ir niekada juo nenorėjau būti, bet vadovėlius tenka su savimi į keliones pasiimti ir skrydžio metu skaityti, mokytis, ruoštis atsiskaitymams. Laisvą laiką stengiuosi išnaudoti prasmingai. Labai džiaugiuosi, kad mano mokytojai labai supratingi ir leidžia koreguoti atsiskaitymų grafiką.
Danutė Liutkevičienė Tave laikau aktyviu žmogumi. Iš kur tavo noras veikti, kurti, burti, dalyvauti?
Deimantas Radiun: Aktyviai gyventi pradėjau nuo trylikos metų, kuomet pradėjau savanoriauti Raudonajame kryžiuje. Jaučiau, kad savanoriaudamas darau gerus darbus žmonėms ir laiką leidžiu efektyviau nei sedėdamas namie prie kompiuterio. Vėliau supratau, kad noriu veikti daugiau nei savanoriauti, todėl prisijungiau prie jaunimo organizacijų ir pradėjau dirbti komandoje, organizuoti renginius. Kitaip sakant, vykdžiau jaunimo politiką Elektrėnų savivaldybėje. Kiekvienais metais vis atsirasdavo įvairių galimybių, kuriomis ir pasinaudojau. Kaskart iš savęs norėjau vis daugiau, taip projektavau savo ateitį.
Danutė Liutkevičienė: Kuo, be mokslų ir kelionių, gyveni šiuo metu?
Deimantas Radiun: Šiuo metu norisi parodyti, jog jaunimas gali ir gali labai daug. Noriu prisidėti prie miesto erdvių kūrimo, tobulinimo. Karščiausia idėja – žiemos sodas Elektrėnuose. Šią idėją turėjau jau labai seniai. Keliaudamas užklysdavau į kitų šalių miestų sodus, bandžiau „šlifuoti“ šią mintį. Šiandien kartu su nerealiai užsidegusia, aktyvia komanda bandysime tokį sodą įrengti ir Elektrėnuose. Esame suplanavę labai daug. Suprantu, jog jos įgyvendinimui reikia labai daug išteklių. Nesu asmuo, kuris už idėjas ar veiklas gauna atlygį. Aš labai džiaugiuosi, kad mūsų mieste aktyvių jaunuolių yra labai daug ir kad jie skiria savo laiką gerindami mūsų visų gyvenimą Elektrėnuose. Mes keičiame pasenusį savanaudišką požiūrį. Iniciatyvus ir reiklus jaunimas kuria ne sau, o aplinkiniams.
Danutė Liutkevičienė: Esi abiturientas. Kokie tavo ateities planai?
Deimantas Radiun: Iki sodo idėjos buvau labai tvirtai apsisprendęs, jog išvažiuosiu studijuoti į užsienį, nes nemačiau savo ateities Lietuvoje. Palikau organizaciją, atsitraukiau nuo begalės renginių ir veiklų, kad galėčiau po pamokų dirbti ir kaupti studijoms, kurios kainuotų daug. Tačiau dabar net nežinau, ar viską mesti ir tiesiog išvažiuoti, ar likti kartu su komanda ir kurti gražesnį miestą, ar pradėti studijas Vilniuje. Manau, jog dabar yra labai svarbus laikas, kai turiu pasirinkti. Žinau, kad reikia daryti tai, kas tave daro laimingą. Šiuo metu aš esu laimingas darydamas tai, ką darau.
Danutė Liutkevičienė: Dėkoju už pokalbį ir už pamokas, kaip būti laimingai.