Vos pradėjusi lankyti muzikos būrelį, Silvija mane sužavėjo savo sugebėjimu priimti ir kūrybiškai atlikti visas siūlomas veiklas. Mokinė veržliai siekia tobulėti, tuo pačiu spinduliuoja ramybę, turi skvarbią būties regą ir savo įžvalgas puikiai perteikia kurdama dainas. Balandžio 18 dieną Silvija dalyvavo konkurse „Talentų keliu“ (respublikinis konkursas vyko Grigiškių Šviesos gimnazijoje) ir tapo laureate.
Muzikos mokytoja Urtė Dorotėja Paliukaitė
Mūsų gimnazijos dešimtokai, baigdami privalomąjį technologijų kursą, kuria baigiamuosius darbus pasirinkdami tas rankdarbių technikas, kurios jiems yra patraukliausios arba labiausiai sekasi. Vieni daro rankdarbius iš medžio, metalo, panaudodami ir savo elektrotechnikos žinias, kiti neria, siuvinėja, lipdo, kuria darbus mišria technika. Silvija ėmėsi įdomios ir šiuo metu labai populiarios rankdarbių technikos – drabužių dekoravimo. Ji pasirinko dekoruoti džinsinį švarką. Darbui naudojo tekstilinius dažus bei tekstilinius flomasterius. Silvijos darbai neliko nepastebėti – nepraėjo nė mėnuo nuo pirmųjų bandymų, o jau gavo pasiūlymą iš žmonių, kurie patys neseniai pradėjo drabužių dekoravimo verslą. Tikiu, kad jos startas bus sėkmingas ir – kas žino – gal tai bus svaiginančios dizainerės karjeros pradžia!
Technologijų mokytoja Vygintė Vaišvilienė
Silvija Vaškelytė antrus metus aktyviai dalyvauja gimnazijos renginiuose: groja fleita, gitara, atlieka autorines dainas. Pakalbinta mokytojų dalyvauja konkursuose ir tampa nugalėtoja. Atrodo, kad kiekvienoje srityje ji turi ką pasakyti. Silvija įdomi pašnekovė. Ji ramiai, aiškiai dėsto savo ieškojimus, drąsiai pasakoja apie pasitaikančius sunkumus, kliuvinius, džiaugiasi buvimu ir tuo dalijasi su kitais.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Danutė Liutkevičienė
Tarp muzikos, tekstų ir piešinių
Buvo gal ir taip
Visada jaučiu tą šaltą šiaurės vėją,
Kuris man siuntė tave iš toli.
Bet aš tavęs niekur nerandu,
Ir man sunku gyventi, kvėpuoti, mylėti,
Kai nėra tavęs...
Buvo gal ir taip, kad pūgos kilo, kilo
Ir nunešė tave kažkur toliau.
O gal iš tikro pūgos rimo, rimo
Ir parnešė tave arčiau...
Jeigu parnešė tave arčiau,
Tai kodėl tavęs vis tiek dar nematau.
Vis klausiu savęs, kurgi tu,
Ar atėjai, ar išėjai,
O gal sugrįžai?
Vasara
Kada pasibaigs tavo vasara
Ir saulė nusileis link jūros gelmių,
Kur nupaišytas horizontas,
O tu plaukiosi tarp jūros žolių...
Netikėk, kad beliko tiek nedaug,
Netikėk, kad vasara jau baigės,
Netikėk, kad viskas taip bloga,
Netikėk, kad saulė nuskęs jūroje...
Be minčių būdama netikėk
Sapnų jūrom ir pranašystėm.
Nenuplauk nuo savųjų krantų,
Nes bangos tave nuneš tolyn...
Kad gimtų idėja, prireikia daug laiko, gyvenimiškų situacijų, įvairių nuotaikų. Lengviausia kurti muziką. Kai suskamba melodija, gimsta ir žodžiai. Kai pritrūkstu idėjų, sėdu ant dviračio, pasiimu užrašų knygutę ir išvažiuoju į mišką, prie ežero. Sėdžiu valandų valandas ir mąstau. Taip ateina idėjos. Dažniausiai mano dainos apie gamtą - miškus, paukščius, apie žmogaus ir gamtos ryšį.
Piešiu nuo mažų dienų, bet niekur nesimokiau, nes visas dėmesys buvo sutelktas į muzikos mokyklą, kurią esu baigusi. Dažnai užsidarydavau savyje: mokykloje būdavau nuošaly, namuose mėgdavau pabūti viena. Tada piešdavau tai, ką matau. Ne ką įsivaizduoju, o ką matau ir ką aiškiai jaučiu. Piešiu ta technika, kuria prireikia daug kruopštumo. Taškelis prie taškelio, taškelis prie taškelio – kontūras, detalė, vaizdas! Tai pradėjo daug kam patikti, radosi pasiūlymų dalyvauti konkursuose, buvau pastebėta draugų, mokytojų ir nepažįstamų žmonių. Šiuo metu piešiu ant drabužių ir sukuriu išskirtinį rūbą, kurį turi tik vienas žmogus.
Pomėgių aš turiu daug. Visi susiję su menu. Svarbiausi pomėgiai - kinas, dizainas, fotografija, tai yra audiovizualinis menas. Jais domiuosi tikrai seniai, nes šeimoje būdavo apie tai kalbama ir mokytasi. Nežinau, kas bus baigus mokyklą, bet šiuo metu savo ateitį noriu sieti su audiovizualiniu menu ir turbūt studijuoti šioje srityje. O gal net atsiras įdomesnių pomėgių?..
Tarp svajonių ir realybės
Menininkas neturi įtikti aplinkiniams. Aplinkiniai gali pagirti, gali teisti. Stebėtojas turi teisę kalbėti, o kūrėjas turi teisę priimti pastabas arba ne.
Vartotojiškoje visuomenėje būti menininku nėra lengva. Žmonėms patinka galutinis rezultatas, bet ne visi žino, kiek kūryba menininkui kainuoja sveikatos, laiko. Kuriantis žmogus to irgi neskaičiuoja, tiesiog pasineria į kūrybą. Nėra lengva kurti. Sunku, kad kartais prarandu draugus. Todėl bandau juos įtraukti į tą veiklą: susitikus padainuoti gamtoje ar tiesiog pabūti kartu ramybėje.
Sunku suderinti kūrybą ir akademiškumą. Su tiksliaisiais mokslais nelabai sutariu ir būna sunku sėdėti pamokose, kad ir kaip bandytų mokytojai perteikti sunkią informaciją. Bijau suklysti tiksliųjų dalykų pamokose. Pasistengiu bent dėl geresnio pažymio. Kartais galvoju, kad gal geriau pasilikti toje srityje, kurioje esu labiau pasitikinti savimi. Todėl bandau atsirinkti tuos dalykus, kurių man tikrai gali prireikti baigus mokyklą. Aišku, pasirinkimų nedarau skubotai. Labiausiai patinka tie momentai, kai sėdėdama pamokose, kurių tikrai nemėgstu, sulaukiu pagyrimų apie mano kūrybinius bandymus. Tai dažniausiai motyvuoja stengtis. Šiuo metu daugiau dėmesio skiriu lietuvių ir anglų kalboms, nes man įdomu ir tikrai praverčia.
Kaip surasti save?
Nelabai sugebu duoti patarimų, nes dažnai man pačiai jų prireikia. Prisimenant save prieš metus ar daugiau, norėčiau tokio patarimo: pasitaikius progai būtina save išreikšti ir parodyti, reikia imti ir daryti, nepaisant, kaip kiti reaguos. Jei esi neužtikrintas, klausk žmonių, kurie tau galėtų patarti, bet svarbiausią daryk, nes vėliau gali būti per vėlu.
Silvija Vaškelytė, 2a klasės mokinė