Jeigu paprašyčiau apibūdinti gabų jaunuolį, dauguma pasakytų, kad jis yra protingas, kūrybingas, smalsus, aktyvus, jautrus, puikiai bendrauja ir kita. Jeigu dar yra atviras, nuoširdus, lankstus bei turi artimųjų ir draugų palaikymą, tai jis yra laimės kūdikis, kuriam garantuota puiki karjera ateityje.
Prieš keletą metų gilinausi į gabių vaikų psichologinius aspektus, kurie paskatino supratimą, kad gamta mėgsta pusiausvyrą. Dažnai gabūs vaikai, turintys privalumų tam tikrose srityse, gali susidurti su sunkumais kitose. Be to, kiek pastangų, energijos, miego ir kitų panašių dalykų reikia nuolat būti „iausiu“ ir išlaikyti šią poziciją?!
Todėl norėčiau gabiems jaunuoliams palinkėti mylėti save, rūpintis kokybišku poilsiu, planuoti savo dieną ir kažkurią dalį jos skirti pusiausvyros atstatymui, leisti sau patingėti ir pasilepinti nieko neveikimu. Tai nuostabūs dalykai, kurie padeda atkurti save. Sėkmės, abiturientai, pasaulis Jūsų laukia!
Psichologė Rūta Baleišienė
Kristina Manomaitytė – Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos abiturientė, puiki mokinė, aktyvi visuomenininkė, meninio skaitymo konkursų nugalėtoja. Pasikalbėjome su Kristina apie eilinę abituriento dieną, apie patirtis mokykloje, apie pomėgius po pamokų.
Danutė Liutkevičienė: Kaip gyvena abiturientai paskutinį mėnesį gimnazijoje?Ar lengva būti abituriente?
Kristina Manomaitytė: Mano diena mokykloje yra gana varginanti, kadangi nuolat jaučiu įtampą dėl artėjančių egzaminų ir stengiuosi, kiek galiu, kad jiems kuo geriau pasiruoščiau. Žinoma, neretai susiduriu ir su iššūkiais, kai reikia daug mokytis, tačiau įdėtos pastangos atsiperka, kai pamatau savo darbo rezultatus!
Įdomiausi mokykloje sutikti žmonės yra mano mokytojai. Sunku būtų tilpti į žodžius, siekiant apibūdinti, kiek daug jie prisidėjo prie mano asmenybės formavimosi. Ypač artimą ryšį jaučiu su savo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Elvyra Kasperavičiene, kuria labai žaviuosi. Gera mokykloje turėti žmogų, kuris yra toks artimas tavo sielai, gera iš jo mokytis ir su juo bendrauti. Labai myliu mokyklą ir joje dirbančius žmones.
Domiuosi literatūra, stengiuosi puoselėti lietuvišką žodį bei mėgstu buvimą scenoje, galbūt todėl kiekvienais metais dalyvauju meninio skaitymo konkurse. Mane labai įkvepia mano lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, kuri moko tariant žodį jausti, o ne vaidinti. Galbūt todėl su ja jaučiu tokį artimą ryšį ir labai ja žaviuosi. Praeitais metais poeziją skaitydama viena Elektrėnų savivaldybėje užėmiau I vietą, o regioniniame etape - II vietą. Dalyvavimas šiame konkurse teikia džiaugsmą mano sielai ir įkvepia domėtis literatūra bei skleisti meninį žodį. Dalyvauju ir meninės kompozicijos konkursuose. Pastaruosius dvejus metus kartu su menine kompozicija respublikiniame meninio skaitymo konkurse užėmėme 3 vietą (vadovė Augutė Liutkevičienė).
Danutė Liutkevičienė: Ar abiturientas turi laisvalaikį?
Kristina Manomaitytė: Manau, kad kiekvienas jaunas žmogus turėtų rasti pakankamai laiko, kad galėtų aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, įsitraukti į įvairias organizacijas ir jų veiklas, nes tai skatina pilietiškumą ir plečia jaunuolio akiratį. Žinoma, man asmeniškai mokslai yra prioritetas, tačiau reikia rasti laiko sau ir savo socializacijai, nes šiais laikais mokėjimas bendrauti ir komunikuoti yra viena didžiausių vertybių, o dalyvavimas visuomeninėje veikloje būtent tai ir ugdo.
Su mama labai mylime gyvūnus, todėl stengiamės padėti Elektrėnų „Keturkojo draugo“ beglobių gyvūnų organizacijai. Taip pat neseniai vykdžiau akciją, kurios metu iš žmonių rinkau nereikalingus senus audinius, žaislus, maistelį šunims ir katėms, o vėliau juos pristačiau į Kauno „Lesę“. Labai mėgstu šią veiklą, nes ji kelia džiaugsmą ne tik man, mano šeimai, bet ir aplinkiniams. Ir, žinoma, gera nors šiek tiek prisidėti prie beglobių gyvūnų gerovės.
Po pamokų kelis kartus per savaitę sportuoju, lankau pilateso užsiėmimus. Manau, tai man padeda nors ir trumpam, bet labai prasmingai atsipalaiduoti ir pabėgti nuo minčių apie mokyklą ir artėjančius egzaminus. Taip pat mėgstu leisti laiką su savo šeima, nes ji man yra didžiausia vertybė gyvenime.
Danutė Liutkevičienė: O kai nuskambės paskutinis skambutis, kai bus įteikti brandos atestatai, ką planuoja veikti abiturientai?
Kristina Manomaitytė: Šiandienis jaunuolis dažnai renkasi tradicinį kelią - iš mokyklinio suolo keliauti į universitetą. Nors baigus mokyklą aš planuoju iškart mokytis, pastebiu, kad kai kurie aplinkiniai svarsto apie metų pertrauką. Jie nori pakeliauti, pažinti pasaulį ir save. Tai puiki alternatyva, jei tiksliai nežinai savo vietos pasaulyje ir nori ją surasti. Juk įstoti į universitetą visada suspėsi, svarbiausia - pasirinkti tinkamą kelią!
4c klasės auklėtoja Loreta Stadolnikienė: Kristiną „auklėju“ jau ketverius metus. Žodis „auklėju“ kabutėse, nes šios mergaitės auklėti tikrai nereikia. Džiaugiuosi, turėdama tokią šaunią auklėtinę. Ji pirmūnė, o juk šiais laikais taip mažai mokinių nori mokytis ir geba mokytis labai gerai. Kristina aktyvi, visur dalyvauja, viskuo domisi: šoka, dainuoja, organizuoja renginius, puiki artistė. Be galo miela ir švelni mergaitė, puiki mano, kaip auklėtojos, pagalbininkė. Smagu, kad šis jaunas žmogus yra pasirinkęs tinkamą kelią gyvenime!
Teatro, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Elvyra Kasperavičienė: Kristina labai talentinga - ji scenos žmogus. Greitai supranta skaitomo teksto veikėjų poziciją, sugeba logiškai, originaliai interpretuoti. Kristina labai organiška, niekada nevaidina teksto veikėjų charakterių, o juos išgyvena, išjaučia. Visuose konkursuose jaučiau, kokia ji stipri dvasiškai - visada rami, susikaupusi, stabili scenoje - tai kūrybiniame darbe labai reikalingos savybės. Tokios Kristinos savybės manęs nestebina, nes puikiai ją pažįstu kaip lietuvių kalbos mokytoja. Logika, gilus teksto ir gyvenimo suvokimas yra nesunkiai įkandamas riešutas Kristinai. Gal ji ir nėra humanitarė iki kaulų smegenų, bet literatūra yra ir, tikiu, bus neatsiejama jos gyvenimo dalis.