Galima pasidžiaugti, kad Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje sportas yra ne mados reikalas, o gyvenimo būdas. Iš mokytojų entuziazmo, mokinių noro gimė smiginio, tinklinio, stalo teniso tradicijos gimnazijoje.
Pakalbinau mokinius Luką Antanavičių, Gendvilę Pluščauskaitę, Arvilę Paliokaitę, Girmantę Jusevičiūtę, mokytoją Ramunę Šarapienę, direktoriaus pavaduotoją ugdymui Aureliją Griščenkienę.
**********
Aurelija Griščenkienė: Neformaliam švietimui gimnazijoje skirta 44 val. per savaitę: meninių gebėjimų ugdymui - 15 val., kalbinių gebėjimų ugdymui - 5 val., pilietiškumo ugdymui - 3 val., sportinių bei sveikos gyvensenos gebėjimų ugdymui - 18 val., techninių gebėjimų ugdymui - 3 val. 2018-2019 m.m. sportiniams užsiėmimas skirta daugiau valandų, nes mokiniai to pageidavo (pernai buvo vykdoma apklausa). Daugiausiai mokinių pasirinko ir labai aktyviai lanko tinklinio ir stalo teniso būrelius. Šių sporto šakų populiarumo priežastis – mokytojų Ramunės Šarapienės ir Kęsto Karsoko entuziazmas. Be jų entuziazmo sporto salėje būtų tyliau ir nebūtų pačių didžiausių mūsų gimnazijos mokinių pasiekimų.
Lukas Antanavičius: Pomėgį sportuoti paveldėjau iš savo šeimos. Mano tėvai, kai mokėsi mokykloje, sportavo. Aktyviai sportavo ir mano vyresnis brolis. Didžiuojuosi savo sportiška šeima! Džiaugiuosi, kad jie palaiko mane. Sportas man – puiki laisvalaikio praleidimo forma. Sportuodamas prasiblaškau nuo nereikalingų minčių, linksmai praleidžiu laiką su draugais. Žinoma, sportuoti patinka ir todėl, kad dalyvaudamas varžybose galiu kelti sau kuo aukštesnius tikslus ir konkuruoti su kitais. Mane domina įvairios sporto šakos, o labiausiai patinka futbolas, smiginis, tinklinis. Kiekviena iš sporto šakų išsiskiria technika. Nėra lengva tobulinti konkrečios sporto šakos techniką, bet visko galima išmokti.
Girmantė Jusevičiūtė: 1.Visoms komandoje esančioms merginoms labai patinka sportas, ypač tinklinis. Vasarą visos mėgstame būti paplūdimiuose, o tinklinio aikštelės kaip tik prie jų ir padarytos. Taigi gamtoje žaisti tinklinį labai malonu. Sporto salėje taip pat mėgaujamės šia sporto šaka. Treniruojamės kiekviena, kai tik galime ir kada galime. Kartais sunku suderinti laiką, bet noras laimėti įveikia visas kliūtis. Komandinis žaidimas mus žavi, nes būtent komandoje supranti, kokių pasekmių gali sukelti net ir menkiausia klaida. Mūsų komanda yra gana šauni: visos puikiai sutariame, nuraminame ir palaikome viena kitą bei siekiame bendro tikslo. Siekti pergalių padeda mokytoja Šarapienė, kuri prieš varžybas dažniausiai sako: „Ne laimėjimas yra svarbiausia, svarbiausia tai, ko išmokai!“ Žinoma, pergalės troškimas sustiprėja, kai žinai, kad atstovauji už visai gimnazijai.
Gendvilė Pluščauskaitė: Savęs tinklinyje neieškojau - tinklinis mane surado. Esu išbandžiusi daug sporto šakų, bet labiausiai man patiko tinklinis, jame reikia jėgos, stiprybės ir ištvermės, kuri užveda siekti aukštesnių tikslų sporte.
Susiburti pavyko labai paprastai, lankėme treniruotes ir mokytoja pasiūlė važiuoti į varžybas, tada pradėjome joms ruoštis, daugiau treniruotis. Laimėjimas - tai komandos vienybė ir pasitikėjimas vienas kitu. Mes susivienijome ir būname kartu: „Visi už vieną, vienas už visus!“ Mūsų komandos stiprybė esame mes!
Arvilė Paliokaitė: Į tinklininkių komandą patekau atsitiktinai, dažniau stebiu žaidžiančias ir, kai reikia, pakeičiu žaidėjas. Sportas man svarbus taip pat, kaip ir mokymasis, tekstų skaitymas ar dainavimas. Ko gero, mano mėgstamiausia sporto šaka yra tinklinis, nes tai ugdo reakciją, jėgą bei bendravimą komandoje ir pasitikėjimą vienas kitu. Tinklinis labai suartina visus, skatina siekti tik geriausių rezultatų ir svarbiausia - išgirsti mokytojos pagyrimą.
***********
Danutė Liutkevičienė: Ar šiandieniniai mokiniai mėgsta sportuoti? Kaip jie sportuoja - per pamokas, po pamokų? Kas jiems labiausiai patinka?
Ramunė Šarapienė: Šiandieninis jaunimas mėgsta sportuoti, ypač vaikinai. Dabar, kai Elektrėnų miesto skveruose įrengta treniruoklių, galime pamatyti daug aktyviai sportuojančių ir treniruojančių savo kūną. Vasarą prie ežero esančios tinklinio aikštelės visada užimtos tinklininkų. Jaunimas juda! Jie sportuoja mokyklų salėse ir aikštynuose, sporto klubuose, prie ežero, prie namų.
Danutė Liutkevičienė: O kaip sekasi per kūno kultūros pamokas? Ar mokiniams patinka kūno kultūros pamokos?
Ramunė Šarapienė: Gimnazijoje 1(9)-2(10) klasių mokiniams vyksta kūno kultūros pamokos. 3(11)-4(12) klasių gimnazistai gali rinktis patinkančią sritį iš bendrosios kūno kultūros, smiginio, tinklinio, stalo teniso. Per pamokas mokinių norai labai skirtingi. Su vaikinais lengviau, jie noriai žaidžia tinklinį, krepšinį, stalo tenisą. Su merginomis sunkiau, jos vengia sportuoti gal todėl, kad kartu su vaikinais salėje (dažnai išgirstu: „Aš prie berniukų nedarysiu!“), gal todėl, kad jos fiziškai silpnesnės ir kompleksuoja. Pavyzdžiui, per pamoką žaisdamos tinklinį mišriose komandose merginos bijo vaikinų smūgių. Reikia įdėti daug darbo, kol išmokstama kamuolio valdymo technikos. Kai tik pavyksta išmokti tinklinio technikos, merginos atsigauna ir susižavi šia sporto šaka. Žinoma, yra tokių mokinių, kuriems komandiniai žaidimai nepatinka. Jie turi galimybę mankštintis treniruoklių salėje, žaisti stalo tenisą, smiginį.
Danutė Liutkevičienė: Ateinančiais mokslo metais bus rekomenduojama daugiau pamokų skirti kūno kultūrai. Kaip vertinate tokias nuostatas? Ar tai nauja, netikėta? Ar tokios priemonės paskatins mokinius daugiau laiko praleisti sporto salėje?
Ramunė Šarapienė: Apie tris kūno kultūros pamokas per savaitę kalbama seniai. Labai pritariu nuostatai didinti kūno kultūros pamokų skaičių! Jei trys pamokos bus įtrauktos į pamokų tvarkaraštį, tai mokinys nuo mažens pripras daugiau mankštintis, ir nekils problemų ateityje. Tikiu, kad taip sportas gali tapti įpročiu, o ne prievarta.
Danutė Liutkevičienė: Įvardinkite sporto šakas, kurios labiausiai patinka gimnazistams. Kodėl šios sporto šakos populiarios? Kas daro didžiausią įtaką tam tikros šakos populiarumui?
Ramunė Šarapienė: Man atrodo, mūsų gimnazijoje mokiniams labiausiai patinka tinklinis ir stalo tenisas. Gal todėl, kad būtent šių sporto šakų varžybų vyksta daugiausiai. Stalo tenisą ir tinklinį mokiniai noriai žaidžia ne tik pamokų metu, bet ir labai aktyviai lanko būrelius. Netgi per atostogas mokiniai ateina pažaisti stalo teniso, tinklinio!
Danutė Liutkevičienė: Gimnazijoje penkioliktus metus iš eilės vykdomas projektas „Judėk ir tobulėk!“, kurio metu mokiniai, mokinių tėvai ir mokytojai ne tik treniruojasi tinklinio aikštėje, bet ir tampa varžovais. Gal tokia veikla yra vienas iš būdų sudominti mokinius sportu?
Ramunė Šarapienė: Projekto „Judėk ir tobulėk!“ įdirbis akivaizdus. Tinkliniu, ypač varžybomis, susidomi mokiniai. Į sporto salę jie atsiveda tėvus! Rudens ir žiemos vakarais sporto salėje aktyviai žaidžiamas tinklinis. Dabar vis dažniau mus aplanko buvę mokiniai, kurie kažkada taip pat dalyvavo projekte „Judėk ir tobulėk!“ Džiugu, kai studentai dar ir pamoko jaunąją kartą, pasidalina patirtimi, ateina į varžybas, teisėjauja. Mokiniams patinka pasivaržyti ir su mokytojais, ir su tėvais, o dar labiau – juos nugalėti! Taip ir susiformavo tinklinio tradicijos „Versmėje“.
Danutė Liutkevičienė: Papasakokite, kokia kitas veiklas vydote, kas padeda sudominti mokinius sportu.
Ramunė Šarapienė: Kai tik mokiniai ateina mokytis į gimnaziją, prasideda tarpklasinių varžybų maratonai. Pirmiausiai tenka išklausyti priekaištų („Nemokame žaisti!“, „Nepatinka!“), bet smalsumas išbandyti jėgas nugali. Kitas etapas – varžybos su kitų mokyklų mokiniais. Mokiniams patinka turnyrai su Kaišiadorių, Vievio, Trakų gimnazijų mokiniais. Džiaugiuosi, kad turime sportiškai užsispyrusių mokinių.
Danutė Liutkevičienė: ...ir entuziastų mokytojų! Dėkoju Jums ir Jūsų kolegoms kūno kultūros mokytojams, kurie ne tik lavina kūną, bet ir moko bendrųjų kompetencijų – darbo komandoje, atsakomybės, tikslo siekimo... Ne kartą teko girdėti iš klasių auklėtojų, kad per kūno kultūros pamokas netgi suburiami klasių kolektyvai – vieni rungtyniauja, kiti – palaiko, ir visi būriu džiaugiasi! Ačiū už pokalbį!