Šiuo metu gimnazijoje pirmo pusmečio rezultatų aptarimas. Daug emocijų: džiugių ir nelabai. Yra nepatenkinamų pažymių. Džiugina pavyzdingi pirmūnai. Neramina mokinių nenoras mokytis. Stebina mokinių gebėjimas kurti, improvizuoti. Gąsdina lankomumo problema. Išryškėja, kad šiandieniniai gimnazistai noriai daro tai, kas jiems patinka. Patinkančioje veikloje mokiniai tarsi pražūva, pradingsta ir tikslingai siekia rezultato.
Stebėjau mokinių pasiruošimą tradiciniam renginiui „Kalėdų alėja“. Supratau, kad nepažįstame mes jaunosios kartos. Nebetinka jiems mokomosios programos ir jose formuluojami tikslai bei uždaviniai. Egzaminų programos, dalykų programos, nors jas atnaujina, netinkamos šiandieniam jaunam žmogui, Z kartos atstovui.
Stebėjau Agnių, Mortą, Aurimą, Deividą, Karolį ir žavėjausi jų entuziazmu muzikuoti. Jie savarankiškai mokosi groti įvairiais instrumentais. Nerandu atsakymo į klausimą, kaip paversti mokymąsi maloniu dalyku.
Sociologai ragina nepamiršti, kad Z kartos vaikams mokytis turi būti įdomu. Tai – laisva asmenybė, kurios neįmanoma priversti daryti to, ko jis nenori. Tokią sociologų nuomonę patvirtina ir patys mokiniai – susibūrė į grupę, noriai repetavo, dailino natą po natos, draugiškai patarinėjo dainininkams, atlaikė didžiulius krūvius, pavergė žiūrovų širdis.
Tai ką daryti, kad vaikai norėtų mokytis?
Danutė Liutkevičienė
Meno mokyklą lankau nuo šešerių metų. Neatsimenu – tai buvo mano noras ar mano tėvų, bet esu labai dėkinga už tai, kad mane nuvedė į Meno mokyklą. Kai buvau maža, nesuvokiau, bet dabar matau: disciplina, kantrybė, kūrybiškumas praverčia gyvenime. Kuo toliau, tuo labiau vertinu savo patirtį Meno mokykloje.
Menų mokomasi ir bendrojo lavinimo mokykloje. Kai klasėje sėdi 25 mokiniai, suprasti ir pamilti meną labai sunku. Mokyti(s) menų reikia individualiai, per jausmus, o ne pagal formules ar standartus. Matyt, dėl netinkamo požiūrio į meną bendrojo lavinimo mokyklose menų pamokos daugelyje mokyklų yra prastos kokybės ir visuomenė apskritai nesupranta, kam to meno reikia ir koks sunkus menininkų darbas.
Grupė
Vienas iš būdų susipažinti su menu – dalyvavimas projektinėje veikloje, renginiuose, šventėse. Turėjau dainuoti ,,Kalėdų alėjoje“. Susirašėme su Agniumi, pasitarėme dėl dainos. Jam pasakiau, kad jeigu prireiks, mielai pagročiau gitara ar pianinu. Agnius pakvietė mane prisijungti. Iki „Kalėdų alėjos“ nebendravau nei su vienu grupės nariu. Per penkias valandas trunkančias repeticijas daug juokdavomės, labai pavargdavome, bet nesipykome. Su kiekviena repeticija vis labiau pažinome vienas kitą. Renginys pavyko! Kai groji salėje žiūrovams, laikas prabėga labai greitai. Džiaugiausi matydama, kad žiūrovai ašarėles braukė. Pavyko žmonių vidų suvirpinti. Sulaukėme daug gražių atsiliepimų. Man tai buvo didžiausia dovana.
Gražiu koncertu „Kalėdų alėjoje“ ir užbaigėme savo grupės karjerą. Man atrodo, taip ir turi būti. Esame visi labai skirtingi ir einame savais keliais. Tiesiog taip įvyko, kad visi atsidūrėme tinkamoje vietoje, tinkamu metu, turėjome vieną tikslą ir kartu jo siekėme. Manau, visi labai smagiai praleidome laiką ir gavome patirties. Grupės nėra, bet liko pažintys ir žinojimas, kad prireikus galime kreiptis vieni į kitus ir koncertuoti. Esu dėkinga Agniui, Aurimui, Deividui, Karoliui už šitą patirtį. Tikiuosi, ir jie kažką iš manęs išmoko.
Morta Narkauskaitė, 3d klasė
Muzika į mano gyvenimo kelią, o gal net aš muzikos keliu pradėjau važiuoti būdamas antroje klasėje. Man buvo aštuoneri. Muzikuoti mane įkvėpė muzika, kurios klausėsi mano brolis. Jis klausydavo kokybiškos muzikos. Kartu su juo, sekdamas juo, muzika susidomėjau ir aš. Būti laisvam, mėgautis muzika leido ir mokytojas Arūnas Pliskauskas. Nemanau, kad mokykloje – tiek bendrojo lavinimo mokykloje, tiek Meno mokykloje - galima tapti profesionaliu muzikantu. Svarbiausia – turi augti pats, o ne laukti, kol tave kažkas pamatys ir išmokys.
Įkvėpti mokytojos Elvyros Kasperavičienės dalyvauti „Kalėdų alėjoje“ susirinkome pagroti. Reikėjo grupės, kuri grotų tradiciniame labdaros vakare. Jaučiau, kad mano klasės draugams ši veikla irgi bus įdomi. Žinojau, kad gerai praleisim laiką ir dar sukursime gražų dalyką. Muzikuoti su bendramoksliais naudinga buvo ir man. Labai pavargstu nuo rimtų muzikinių darbų, kur reikia dirbti profesionaliai ir su profesionalais. Groti su draugais man buvo atgaiva. Grojant savo malonumui niekada nebūna pykčių, nes visi groja pasimėgaudami. Kviesdamas groti kartu, labai daug kartų klausiau kiekvieno: „Ar tu tikrai nori groti?“ Visi tikrai norėjo groti, todėl sekėsi gerai, kaip per sviestą. Renginyje jaučiausi laisvai, nes žinojau, kad įdėjome daug darbo ir viską visi padarysim puikiai.
Mūsų kompanija po „Kalėdų alėjos“ daugiau ir negrojo. Labai tikiuosi, kad dar bus progų pagroti ir grosime dar geriau.
Agnius Žemaitaitis, 4a klasė
Aurimo repeticija
Muzika mano gyvenime - tai mano pasirinkimas. Su Agniumi groti pradėjome 8-oje klasėje, nes norėjome gerai praleisti laiką. O kai pradėjau mokytis „Versmėje“, muzika susidomėjau dar labiau. Per muzikos pamokas išmokau muzikavimo pagrindų, išlaisvėjau ir išdrįsau groti. Galima sakyti, kad pamokos užvedė ant teisingo kelio, suteikė galimybę tapti muzikantu.
Apie galimybes groti su grupe ir dalyvauti renginyje sužinojau iš Agniaus. Jis rinko žmones, kas norėtų groti. Repeticijos buvo gana įdomios. Vienų dainų instrumentuotės sekėsi lengviau, kitų sunkiau. Vienas dainas sugroti buvo paprasta, kitoms prireikė daugiau laiko. Tekdavo repetuoti iki vėlyvo vakaro ir Agniaus padedami išmokome, susigrojome. Repeticijos išsiskyrė gera nuotaika, net neprailgdavo. Grįždavome namo pavargę, bet laimingi.
Labdarai skirtas renginys „Kalėdų alėja“ buvo šioks toks išbandymas, ėmė jauduliukas... Visgi vienas iš pirmų didesnių, rimtesnių renginių, kuriuose dalyvavau. Renginys praėjo tikrai sėkmingai, pavyko viskas, ką buvome suplanavę. Gaila, kad šiuo metu grupės kaip ir nebeliko, visi nuėjome savais keliais, bet manau, jeigu šiais mokslo metais tik bus koks renginys, susibursime ir pasirodysime.
Aurimas Uscila, 4a klasė
Muzikos pamokos pradinėje mokykloje, pagrindinėje mokykloje man nebuvo įdomios. Ir tik gimnazijoje, kai atsirado galimybė pasirinkti patinkantį instrumentą ir groti, muzika vėl susidomėjau. Manau, kad muzikuoti paskatino laisvesnis mokytojų požiūris į mokinio poreikius. Gerai, kai muzikos mokomės ne iš vadovėlių, o tik praktiškai – grodami, dainuodami, kurdami.
Grupėje pradėjau groti, kai pakvietė Agnius. Kadangi vieni kitus pažįstame, jokių nesutarimų ar pykčių nebuvo, viskas sekėsi gerai. Repeticijose buvo įdomu, smagu ir gera. Netgi ir pavadinimus kelis grupei buvome sugalvoję, bet vis juokais.
Deividas
Renginyje jaučiausi labai laisvai, visai nesijaudinau, nes repetavome daug, žinojome, kaip ir ką daryti. Viskas pavyko puikiai! Šiuo metu tik kartais susitinkame. Bet jei būtų koks renginys, tai tikrai dalyvaučiau vėl!
Deividas Vansevičius, 4a klasė
Muzikuoti pradėjau 2015 metais, groti mane įkvėpė metalo grupė „Black Sabbath“. Mokykloje – pradinėje, progimnazijoje, gimnazijoje – yra muzikos pamokos, tik nemanau, kad jose galima tapti muzikantu. Man atrodo, kad muzikos pamokos – tik galimybė pradėti domėtis muzika.
Grupę sukūrė Agnius, nes žinojo, kad mes mokame groti instrumentais. Sunkumų daug nebuvo, visada gan lengvai išmokdavom dainas. Labai dažnai mintimis sugrįžtu į generalinę repeticiją. Buvo šaunu – daug įtampos, bet ir apčiuopiamas rezultatas. Renginys pavyko puikiai, keletas klaidų buvo, bet apskritai viskas pavyko.
Kaip sekasi šiandien? Nei grojame, nei išsiskirstėme. Kai reikės vėl kokiame renginy pagroti – pagrosim.
Karolis Barcevičius, 4c klasė
