Įprasta žinoti, kad olimpiada – tai tarptautinės sporto varžybos, vykstančios kas ketverius metus. Tiesa, pradėjus organizuoti Žiemos sporto žaidynes, nuo XX amžiaus pabaigos olimpiados organizuojamos kas dveji metai.
O mokslo olimpiados vyksta kasmet! Jų yra daugybė ir jos tęsiasi vos ne ištisus metus. Tai ir biologijos, ir fizikos, ir matematikos, ir lietuvių kalbos ir literatūros, ir istorijos, ir filosofijos, ir muzikos, ir dailės... Įvairių mokomųjų dalykų olimpiados vykdomos keliais etapais. Pirmas etapas – mokyklose, II etapas – savivaldybėse, III etapas – šalyje. Šalies olimpiadų nugalėtojai atstovauja Lietuvai tarptautinėse olimpiadose, konkursuose. Kas tie žmonės, kurie dalyvauja, tampa nugalėtojais ir kodėl mokiniai dalyvauja olimpiadose?
Danutė Liutkevičienė
Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Olimpiadose dalyvauju nuo 9 klasės. Esu dalyvavusi matematikos, fizikos ir lietuvių kalbos olimpiadose, įdomiausios būna matematikos ir lietuvių kalbos, o geriausiai pasisekusi lietuvių kalbos olimpiada. Niekada nekeliu tikslo laimėti, užimti kažkokią aukštą vietą, paprasčiausiai dalyvauju norėdama išbandyti savo jėgas. Geriausiai sekasi tada, kai per daug nesijaudinu dėl rezultatų.
L.Kapustinskaitė - protmūšių dalyvė
Devintoje klasėje dalyvavau epistolinio rašinio konkurse, kuriame reikėjo parašyti laišką sau ateityje. Rašiniams parašyti buvo duota daug laiko, juos rašė visa klasė, mokytoja išrinko tuos, kurie, jos nuomone, atrodė geriausi, šiek tiek pakoregavome ir išsiuntėme į konkursą. Paskelbus rezultatus sužinojau, kad užėmiau trečią vietą, nuvažiavome į apdovanojimus, kurie vyko Susisiekimo ministerijoje, taip viskas ir pasibaigė.
O praėjusiais mokslo metais su mokytoja E.Kasperavičiene ruošėmės Jaunojo filologo konkursui. Ir man, ir mokytojai tai buvo visiškai nauja patirtis. Maždaug mėnesį kalbėjomės, tarėmės, apie ką rašyti, ir aš parašiau esė rinkinį, kuriame tiesiog išdėsčiau, kaip žiūriu į mane supantį pasaulį. Pavasarį buvome pakviestos atvykti į respublikinį konkurso etapą, kuris vyko tris dienas. Visų dalyvių darbai jau buvo komisijos aptarti, buvo paskirtos prizinės vietos, bet prieš apdovanojimus dar dvi dienas skaitėme kitų dalyvių darbus, aptarinėjome juos darbo grupėse. Apie kiekvieną darbą nuomonę išsakė komisija, profesionalūs eseistai ir publicistai, kurie ir pagyrė, ir patarė, kaip galima tobulėti.
Tokie konkursai nuo olimpiadų skiriasi tuo, kad juose nėra tikrinamas dalyko išmanymas, faktų žinojimas, yra vertinami meniniai gebėjimai, stilius, unikalumas, išskirtinis požiūris. Pavyzdžiui, dalyvavimas filologų konkurse – tai būdas pažvelgti į rašytojo darbą iš arčiau.
Laura Kapustinskaitė
4c klasės mokinė
Mokytoja A.Jančiauskienė su mokiniais K.Ratkevičiūtė ir G.Gumbiu 2014
Dalyvauti olimpiadose tikrai įdomu. Tai puikus būdas išmėginti savo jėgas, sužinoti naujų dalykų, susipažinti su žmonėmis, kurie turi panašių interesų. Mokiniai yra linkę skųstis tuo, kad mokykla yra pernelyg varžanti, kursas per sausas, mažai vietos interpretacijai ir platesnėms įžvalgoms... Olimpiados yra to priešingybė, nes dalyvavimas konkursuose ir olimpiadose yra puikus būdas siekti daugiau nei įmanoma mokykloje. Olimpiados motyvuoja, skatina mąstymą, leidžia tam tikra prasme pajausti universiteto dvasią jau mokykloje. Olimpiados padėjo man siekti aukštesnių tikslų, ypač 2016 metų respublikinė biologijos olimpiada (III vieta respublikoje, mokytoja Audrutė Jančiauskienė).
Mokytojo indėlis tikrai didelis, tik, mano nuomone, jis labiau psichologinis. Mokytojas pastebi gabų mokinį ir motyvuoja jį. Medžiaga, iš kurios ruošiamasi olimpiadoms, nėra mokyklinio kurso. Kiekvienoje aukštesnėje klasėje mokytojas gali vis mažiau padėti mokiniui, kadangi ruošiantis respublikinėms olimpiadoms reikalingas ne mokyklinis, o universitetinis lygis.
Gediminas Gumbis
Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos,
KTU gimnazijos mokinys,
šiuo metu studijuojantis
Biological Sciences University of Edinburgh.
Esu azartiškas žmogus ir tuo bandau užkrėsti savo mokinius. Pastebiu, kad yra mokinių, kurie mėgsta biologiją, bet ne visi gali dalyvauti olimpiadose, nes žinių bagažas per mažas. Tokiems mokiniams siūlau dalyvauti įvairiuose konkursuose, pavyzdžiui „Mūsų eksperimentas“. Mokiniams, pastebėjau, dalyvauti konkursuose labai patinka. Sudomina pats procesas: „trepsim“ ir nerimaujam, kol sulaukiam rezultatų. Džiugu, kad mums dažnai sekasi! Jei nepasiseka, analizuojame konkursų dalyvių darbus, ieškome, ką padarėme ne taip, planuojame kitų metų darbus.
Labai svarbu pastebėti mokinius, būsimus olimpiadų dalyvius. Mokinius atrenku pagal jų norą dirbti ir tobulėti. Gaila, kai turiu gabų mokinį ir žinau, kad su juo galima kalnus nuversti, o mokiniui to nereikia. Surasti mokinį, besidomintį biologija, galima ne tik pamokose, bet ir konsultacijose, ypač pirmokus, kurių nepažįstu. Ateina mokiniai į konsultacijas, kalbamės, ieškome ne tik nesuprantamų, bet ir įdomių temų. Žinau viena, kai mokiniai nori, galima labai daug nuveikti.
Audrutė Jančiauskienė
Biologijos mokytoja metodininkė
Bet kuri olimpiada suteikia moksleiviams puikią progą pasitikrinti jau turimas žinias ir įgyti naujų.
Kadangi 3-4 klasių mokiniai, dalyvaudami II etapo olimpiadose, konkuruoja tik su trimis Elektrėnų savivaldybės mokyklomis, Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos matematikos mokytojai nusprendė mokinių matematikos žinias palyginti ir su kaimyninio rajono mokykla. Rengdami matematikos olimpiados I etapą, ne vienus metus bendradarbiaujame su Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija. Užduotis rengia gimnazijų mokytojai paeiliui ir po to palyginame rezultatus parengdami bendrą rezultatų lentelę.
Dėkojame už tokią galimybę Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos matematikos mokytojoms, ypač G.Labinskienei, už bendradarbiavimą.
Danguolė Levickaitė
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui
