Kategorija: Mes galim

Elzbieta Juknevičiūtė – 3d klasės mokinė. Kaip žmogus, nuoširdi, atvira, komunikabili. Kaip mokinys, atsakinga, pareiginga, motyvuota. Kartais pagalvoju, kad problemų nekeliantys mokiniai mokykloje būna nematomi, nepastebėti, neįvertinti. Turėti nuoširdžių ir motyvuotų mokinių – kiekvieno mokytojo svajonė.

Su Elzbieta pasikalbėjome apie jauną žmogų – mokinį. Koks yra šių dienų mokinys? Ar jaunam žmogui įdomu mokytis? Kokie džiaugsmai ir rūpesčiai lydi šiandieninį jaunuolį?

Danutė Liutkevičienė

 

Geras mokinys – ne tik geriausiais pažymiais besimokantis mokinys, bet ir pavyzdingas, siekiantis savo svajonių, aktyvus jaunuolis. Man mokytis yra įdomu, nes aš noriu sužinoti, išmokti, patirti ką nors nauja. Mokausi sau, nes tik taip būsiu užtikrinta dėl savo ateities. Kai reikėjo pasirinkti mokomuosius dalykus, susidariau individualų ugdymosi planą, kuriame buvo vienuolika mokomųjų dalykų ir trisdešimt devynios savaitinės pamokos. Žinojau, kad galiu turėti tik trisdešimt penkias pamokas, bet nežinojau, ko atsisakyti, nes norėjau daug mokytis. Rugsėjo mėnesį pradėjau turėdama trisdešimt penkias pamokas. Tai dešimt dalykų ir beveik visi, išskyrus etiką, muziką, stalo tenisą ir prancūzų kalbą, aukštesniuoju lygiu. Labiausiai man patinka chemija ir anglų kalba.

Man mokykloje yra įdomu ne tik dėl pamokų, bet ir dėl draugų bei daugybės galimybių ką nors nuveikti - organizuoti renginius, dalyvauti pilietinėse akcijose, mokinių savivaldoje. Aš ,,Versmės“ gimnazijoje jaučiuosi labai gerai, man čia gera, beveik kaip namuose. Taip yra dabar, kai „Versmėje“ mokausi trečius metus. Patys pirmi mėnesiai buvo pilni baimės, jaudulio ir nežinomybės. Buvo labai nedrąsu susipažinti su naujais klasės draugais, daugybe mokytojų, nauja aplinka. Mano senoji mokykla buvo per kelią nuo namų, mūsų klasės buvo nedidelės. „Versmės“ gimnazijoje greitai supratau, kad nėra ko bijoti toje didelėje mokykloje. Galvoju, kad tai, jog nesureikšminau naujos mokyklos didybės ir naujų draugų gausybės, padėjo man ne tik neprapulti, bet ir surasti savo vietą. Kartu su bendraminčiais dalyvauju visuomeninėje veikloje, savanoriauju darželio „Žiogelis“ lavinamojoje grupėje, Elektrėnų socialinės globos namuose, akcijose „Būk pirmūnas!“, „Maisto bankas“. Beje, mokykloje turiu galimybę lavinti savo muzikinius gebėjimus. Muzika – ypatingai mėgstama mano veikla. Ne kartą dalyvavau muzikiniuose festivaliuose, konkursuose. Taigi randu įdomios veiklos ir mokykloje, ir už jos ribų.

Mokymosi procese yra svarbu tiek mokytojo pastangos išmokyti, tiek mokinio noras išmokti. Geras mokytojas turi ne tik gerai išmanyti savo dėstomą dalyką, bet dar turi mokėti bendrauti su paaugliais, turi mokėti sudominti savo dalyku. Pasitaiko, kad mokytojai nesupranta šiandieninio jaunuolio noro pasirinkti savitą drabužių stilių, pomėgio daugiau užsiimti sportu, menu, visuomenine veikla nei mokymusi. Galbūt tai nulemia mokytojų siekis išmokyti kuo geriau ir kuo daugiau? Esu tikra, kad kiekvienas mokinys į mokyklą ateina mokytis ir tai daro taip gerai, kaip geba, kaip pavyksta. Tai tik mano nuomonė, gal iš tikrųjų turi būti (ar gali būti) kitaip. Juk šiandieninėje mokykloje tiek daug improvizacijos, skirtybių, netikėtumo.

Kiekvienas žmogus yra labai skirtingas. Labai gerai, kad yra daug aktyvių optimistų, kurie nesislepia ir aktyviai veikia. Pesimistai dažniausiai stengiasi būti tylūs, netrukdyti kitiems. Gaila, kad jie nenori prisidėti prie bendruomeninės veiklos. Aišku, yra ir niurzgų nihilistų. Man atrodo, kad jaunas žmogus turi siekti savo svajonių, nepasiduoti kitų įtakai ir stengtis tai daryti kuo geriau.

Elzbieta Juknevičiūtė,

Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos 3d klasės mokinė