Kategorija: Mes galim

Labai malonu girdėti natūralų balsą, matyti nepadailintą vaizdą - XXI amžiaus žmogus pasiilgsta natūralumo, bet šiandieniniam žmogui reikia ir ryškesnių spalvų, stipresnio garso, 3D projekcijų. Kartais net nesuvoki, kiek daug žmonių prisideda prie garso ir vaizdo kokybės! Kas tie, kurių darbo vaisiais gėrimės, bet jie sėdi mums už nugaros aparatūros „prifarširuotame“ kambaryje ar prie mygtukais „nusagstyto“ pulto?

Tai vaizdo ir garso operatoriai, kurie parenka, sukomplektuoja, sujungia, valdo garso ir vaizdo aparatūrą. Kartais juos galime vadinti net vaizdo ir garso režisieriais, kurie savo ar kito žmogaus vaizduotę, meninius ir organizacinius gebėjimus įkūnija scenoje. Kiekvienas renginys yra iššūkis ne tik sumanytojui, bet ir garso bei vaizdo operatoriui. Juk idėjos autorius turi viziją (ir ohoho kokių jų būna!), o sėdintis prie pulto žmogus turi suderinti technines galimybes ir menines raiškos priemones.

 

Vaizdo ir garso operatorius rengia profesinės mokyklos, kolegijos, akademijos, o pas mus, „Versmėje“, vaizdo ir garso operatoriai visko išmoksta patys: konsultuojasi su vyresniais mokiniais, perima išeinančiųjų patirtis, bandydami atranda ir patobulina. Praktika – ne tik geriausia jų mokytoja, bet ir universitetas! Būtina pabrėžti, kad mokiniai visa galva lenkia mokytojus. Ką ten visa galva lenkia!.. Jau pralenkė – nepavysim savo mokinių technologijų srityje. Žinoma, mokiniai, atsakingi už garsą ir vaizdą renginių metu, privalo ir mokytis. Ir, tenka apgailestauti, ne visada mes, mokytojai, suprantame, kad ir jų para turi tik 24 valandas. Be to, žinant tai, kad šiandieninis jaunuolis, suradęs patinkančią sritį, jai skiria visą savo laiką, lieka tik apgailestauti, kad mokslui laiko ir nelieka. Kalbantis su Agniumi Žemaitaičiu, itin profesionaliai atliekančiu garso ir vaizdo operatoriaus darbą, paaiškėjo, kad „trūksta palaikymo, o be palaikymo nelieka motyvacijos mokytis“. Tokia ta Z karta: talentingi idealistai, kurie sukurs naujas technologijas, spręs globalines problemas, gyvens kūrybiškai.

Kviečiame susipažinti su žmonėmis, kurie renginyje nematomi, bet labai svarbūs. Kaip jie vertina savo poziciją? Kuo jie svarbūs gimnazijos bendruomenei?

Danutė Liutkevičienė

      Julius Norušis (2006-2008 m.): „Gimnazijos direktorius Egidijus Kontrimas dėstė geografiją. Matyt, tai padrąsino mane kreiptis asmeniškai ir pasiūlyti savo idėją, kaip modernizuoti garso ir vaizdo aparatūrą gimnazijos aktų salėje, kaip patobulinti mokinių renginių apipavidalinimą. Be to, labai norėjau prisidėti prie gimnazijos bendruomenės gerovės. Po pirmųjų įgyvendintų idėjų direktorius užsiminė apie techninės įrangos (garso ir šviesos) atnaujinimą - entuziastingai ėmėmės atnaujinti aktų salę. Jau nuo mažens mėgau konstruoti, kurti, tad įgyvendinti idėjas – iš esmės pakeisti garso ir vaizdo operatoriaus darbo vietą - buvo labai malonus iššūkis. Taip aktų salėje atsirado operatorinė, kurioje pradžioje dirbome su Tomu Šabanu (2008 metais baigęs gimnaziją). Nors įprasta iš mokyklos ką nors pasiimti, išsinešti, mano pozicija buvo ta, kad reikia ką nors po savo buvimo palikti. Baigti mokyklą ir išeiti man netiko. Norėjau duoti!“

Eimantas Raulinaitis (2010-2014 m.) prisimena: „Buvau atsakingas už apšvietimą ir vaizdą, o Rokas Arciševskij – už garsą ir įrangą. Dirbome kaip komanda, nes abiem rūpėjo renginio eiga. Taip ketverius metus buvome įvykių sūkuryje: pažinome beveik visus mokyklos darbuotojus, įgijome bendravimo ir bendradarbiavimo su suaugusiais patirties. Bendravimas su žmonėmis, galimybė prisidėti prie kūrybinių idėjų – „super“ veikla. Aišku, tai atimdavo labai daug laiko iš mokslų. Kartais būdavo labai sunku: stresas prieš renginį, per renginį, po renginio, ne tik vakarai, bet ir savaitgaliai mokykloje prie pulto... Bet atsigręžęs atgal galiu pasakyti, įgijau nepakartojamos patirties bei turėjau galimybę būti įvykių sūkuryje ir būti naudingas. Tai man ir patiko!“

Jokūbas Sabaliauskas (2014-2018 m., 4b klasė): „Garso ir vaizdo operatoriaus pareigos man reiškia labai daug. Aš toks, kuris mėgsta ieškoti, išbandyti, įgyvendinti. Kai atėjau į pirmas repeticijas, supratau, kad mano vieta yra čia, prie pulto. Man patikdavo tai, jog ir nuo manęs priklauso renginio kokybė. Jeigu visas renginys praeidavo sklandžiai, aš, toks mažai kam matomas, išeidavau iš salės pilnas geriausių emocijų. Visų repeticijų nuovargis atsipirkdavo pagrindine švente ir imdavau skaičiuoti dienas iki kito renginio. Be techninio ir kūrybinio darbo, turėjau galimybę bendrauti: sutikau daugybę įdomių žmonių, mokiausi iš jų ir su jais. Prisimenu pirmąją repeticiją ir Mindaugo Stanaičio patarimus (2015 metais baigęs gimnaziją): jis papasakojo, parodė, supažindino su technika ir beliko ketverių metų praktika. Pirmus metus dirbau kartu su Mindaugu, buvau jo padėjėjas ir stebėtojas, o tada liko atsakingas darbas ir improvizacija. Improvizacija labai reikalinga, kai iškyla problemų. Taigi dabar turiu ketverių metų garso ir vaizdo operatoriaus patirties“.

Elvyra Kasperavičienė (lietuvių kalbos ir literatūros bei teatro mokytoja): „Jeigu reikėtų Jokūbą apibūdinti trimis žodžiais, tai jie būtų: SAVO SRITIES PROFESIONALAS, PATIKIMAS, KUKLUS. Jokūbo, organizuojant renginius, niekada nesimatė – jis tiesiog ramiai ir atsakingai darė savo darbą. Labai juo pasitikėjau, nes žinojau, kad visada bus padarytas darbas taip, kaip esame aptarę ir surepetavę. Ir dar Jokūbas turi vieną unikalią savybę – jis dažnai darydavo darbus, kurie jam net ir nepriklausydavo: nešiodavo ir montuodavo renginio šviestuvus, po renginio likdavo su visais ir padėdavo susitvarkyti laidus, techniką. Visada žiūrėdavau ir galvodavau, koks geras vaikas yra. Gal ne visada jam pasakydavau, kad jis puikus žmogus, gal ne visada padėkodavau, todėl dabar, naudodamasi proga, sakau ačiū už bendradarbiavimą ir linkiu didžiausios sėkmės laikant brandos egzaminus ir kuriant jau suaugusio žmogaus gyvenimą.“

Justinas Ladanauskas (2018 m., 1b klasė): „Tapti atsakingam už mokyklos renginių garsą ir vaizdą padėjo Jokūbas Sabaliauskas. Aš ir Augustas Raulinaitis tiesiog kreipėmės į jį, kad mus supažindintų su aparatūra ir pamokytų pagrindų. Mums patiko! Galiu sakyti, kad Jokūbas buvo puikus mokytojas, kuris ne tik supažindino su technika, bet ir paskatino ieškoti, kurti, bandyti. Dabar tobulėti padeda ne tik Jokūbo patarimai, bet ir praktika. “