Nuo 2004 m. gegužės 1 d., Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, „Versmėje“ ugdomas aktyvus, siekiantis žinių ir smalsus jaunimas. Gimnazijoje kasmet organizuojama Europos kalbų diena, Europos diena, įgyvendinamos „Euroscolos“ bei „MEPA“ programos ir vykdoma daugybė pamokų, kurių metu jaunoji karta mokosi būti globalaus pasaulio piliečiais, tobulina bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius ir saugoja tautines vertybes bei puoselėja išskirtinumą. Suprantame – orus lietuvis bus išklausytas, išsilavinęs lietuvis bus geras pašnekovas, aktyvus ir visuomeniškas lietuvis bus įdomus, svarbus ir matomas ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.
1.Euroscolos konkursas – galimybė pažinti pasaulį
Aš gimiau, augau, mokiausi ir studijavau Sovietų sąjungos laikais, kai Lietuva buvo „geležinės uždangos“ zonoje, kurioje visais įmanomais būdais buvo stengiamasi zonos gyventojus atriboti nuo bet kokios išorinės įtakos. Lietuvai išsivadavus iš sovietų okupacijos, atsivėrė galimybės dalyvauti tarptautiniuose projektuose. Mačiau, kad yra mokinių, kurie nesidomi ir nepažįsta išorinio pasaulio, yra apsiriboję labai siauru tautinio identiteto supratimu ir nesuvokia, kokiame plačiame ir įvairiame pasaulyje mes gyvename. Ir tada mūsų gyvenime atsirado Euroscola. Euroscolos renginys - tai 28 Europos šalių jaunimo debatai, jų balsavimas ES klausimais, imituojant realų Europos Parlamento darbą.
Tik kelios mokyklos Lietuvoje galėtų pasigirti laimėjusios keturis nacionalinius Euroscola konkursus ir kaskart išvežusios 24 mokinių komandą į Euroscola renginį Europos Parlamente Strasbūre. „Versmės” gimnazija tarp jų. Tai neįkainojama patirtis, kurią mokiniai, neabejoju, prisimins visą gyvenimą.
Ruošdamiesi konkursui „išnarstydavome” ES istoriją, ES institucijas bei jų veiklą, susipažindavome su Europos šalių kultūra bei tradicijomis. Palaipsniui brendo suvokimas, ką iš tiesų mums duoda Europos Sąjunga, kodėl jau daugiau nei 70 metų Europos nebekamuoja dažni ir žiaurūs kaimyninių šalių karai. Taikos palaikymas buvo ir liko pagrindinis Europos Sąjungos tikslas. Žinoma, mokiniams buvo ir yra svarbu, kad keliaujant per Europą mums, lietuviams, net paso parodyti nereikia, kad galima nemokamai dalyvauti moksleivių pasikeitimo bei studentų ilgalaikėse studijų programose, kad Lietuvos piliečiai turi teisę oficialiai dirbti bet kurioje ES šalyje. Džiugu, kad MES grįžome į labiausiai išsivysčiusių Europos tautų bendriją!
Euroscola buvo tas konkursas, kuris leido mums atsidurti veiksmo centre. Niekada nepamiršiu istorinės 2004 metų Europos dienos šventės. Mėlynais marškinėliais (ačiū direktoriui Egidijui Kontrimui už idėją ir puikų dizainą!) pasipuošę gimnazistai išdidžiai sėdėjo parlamentarų kėdėse Europos parlamente Strasbūre. Lietuva buvo ką tik įstojusi į Europos Sąjungą ir mūsų mokiniai „aplenkė” Lietuvos europarlamentarus, kurių kadencija prasidėjo mėnesiu vėliau.
Moksleiviai, dalyvaudami Euroscoloje, ne tik patys pradeda mąstyti kaip tikri europiečiai, kuriems būdinga aukšta vidinė kultūra, tolerancija, bet ir pradeda skleisti šias idėjas tarp bendraamžių. Esu įsitikinusi, kad dalyvavimas Euroscoloje padarė ir daro labai teigiamą įtaką mūsų bendruomenei. Tai man, kaip pedagogei, kelia didelį džiaugsmą ir pasididžiavimą.
Anglų kalbos mokytoja ekspertė Daina Valančienė
2.„Versmė“ – Europos Parlamento ambasadorė
Europos parlamento informacijos biuras Lietuvoje įgyvendina programą „Mokyklos -Europos Parlemento Ambasadorės“ (MEPA). Šios programos tikslas – skatinti aktyvų jaunimo domėjimąsi ES sprendimais ir aktualijomis. Trisdešimt keturi Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos mokiniai bei šeši mokytojai prisijungė prie šio projekto veiklos nuo 2017 m. spalio 20 dienos. Mokiniai pirmiausiai suplanavo savo veiklas, pasiskirstė darbus ir aktyviai pradėjo rinkti medžiagą bei realizuoti savo idėjas, nes geriausiai projekto metu pasirodžiusios mokyklos turės galimybę dalyvauti specialiuose MEPA renginiuose Strasbūre.
Kovo 13 d. „Versmės“ gimnazijos mokiniai sulaukė garbingo svečio – Kauno technologijų universiteto Europos instituto direktoriaus Vygaudo Ušacko. Tai žinomas Lietuvoje diplomatas, atstovavęs Europos Sąjungai Rusijoje, „Misija-Sibiras“ projekto iniciatorius. Jis pasidalino asmenine savo gyvenimo patirtimi ir ragino mokinius „būti alkaniems žinių ir veiklos“.
Kovo 16 dieną visi MEPA projekto dalyviai vyko į Europos informacijos biurą Seime. Po ekskursijos mums buvo suorganizuota pamoka ir viktorina „Ką žinai apie ES?“ Už puikias žinias buvome apdovanoti gausybe prizų. Po to susitikome su Europos parlamento nariu Petru Auštrevičiumi, kuris papasakojo mums apie „Brexit“ derybas, apie ES ilgalaikį biudžetą. Mokiniai aktyviai įsitraukė į diskusiją apie jaunimo problemas, šių dienų aktualijas, daug klausė, išsakė savo nuomonę. Gimnazistai papasakojo gerbiamam Petrui Auštrevičiui apie „Versmėje“ vykdomą MEPA projektą, apie jau nuveiktus darbus. Susitikimo pabaigoje apsikeitėme atminimo dovanėlėmis ir palinkėjimais.
Balandžio 12 dieną „Versmės“ gimnazijos MEPA projekto dalyviai vedė 1-ų klasių mokiniams integruotas ekonomikos pamokas „Euras. Euro istorija. Europos Centrinio Banko veikla ir euro zonos plėtra.“ Jaunieji ambasadoriai papasakojo mokiniams apie euro atsiradimo istoriją, apie banknotų ir monetų dizainą ir simboliką, išskyrė euro įvedimo privalumus ir trūkumus, atskleidė euro svarbą ES bei jo įtaką ir naudą europiečių gyvenimui. Jaunieji ambasadoriai sukūrė vaizdinę priemonę - interaktyvų euro zonos žemėlapį, kuriame yra pavaizduoti euro keliai po euro zonos šalis ir kaip tampriai yra šios šalys tarpusavy susijusios. Pamokos pabaigoje mokiniai kėlė klausimus, aktyviai diskutavo, pateikė naujų pasiūlymų projektui.
Direktoriaus pavaduotoja neformaliajam ugdymui Aurelija Griščenkienė
3.Jaunieji europiečiai
Viltė Liutkevičiūtė (3e klasė): „Domiuosi Lietuvos naryste ES, dalyvauju pažintiniuose ir informaciniuose renginiuose. Mūsų - mokinių ir mokytojos Dainos Valančienės - pergalė „Euroscoloje“ yra puiki galimybė pasijausti europiečiais! MEPA programa padeda susipažinti su ES įdomiai: ne skaitant teoriją, o per patirtis, kitų pastebėjimus. Juk kiekvienas jaunas žmogus informaciją lengviau įsisavina per aktyvias veiklas. Tai daug geriau nei geografijos, istorijos ar pilietiškumo pagrindų pamokos kabinete. Susitikimai su gerbiamais V.Ušacku ir P.Auštrevičiumi buvo labai įdomūs. Abu sužavėjo savo paprastumu, kitokia, jaunimui skirta, kalba. Man asmeniškai labai patiko jų pačių patirtys, kurias pasakojo jaunimui priimtinu stiliumi. Žinoma, ekskursijos į Seimą, Signatarų namus – puiki mokymosi forma. Gyvendami Europos Sąjungoje, turime išmanyti, kas yra Europos Sąjunga, todėl paskatinta mokytojos Aurelijos Griščenkienės noriai dalyvauju įvairiose veiklose, nes siekiu kuo daugiau sužinoti apie kitus ir kitiems papasakoti apie mus.“
Aringas Mincevičius (4b klasė): „Lietuvos šimtmečio proga Švedijos ambasada surengė konkursą „Global Goals“. Šio konkurso užduotis - rašinys, kuriame nagrinėjamos pasauliui aktualios problemos ir pateikiami jų sprendimo būdai. Mano darbas buvo pripažintas vienu iš geriausių. Nugalėtojų darbai (trisdešimt vienas rašinys) buvo išspausdinti knygoje „#GlobalGoals for the future of Lithuania“. Balandžio 20 dieną buvau pakviestas į apdovanojimų ceremoniją. Tai puiki galimybė pasijausti europiečiu! Buvo malonu dalyvauti šiame projekte.“
Urtė Liutkevičiūtė (2014 m. laidos abiturientė): „Buvau viena iš penketuko, kurie turėjo atstovauti „Versmei“ ir laimėti kelionę į Strasbūrą. Monika Girnytė, Andželika Medvedeva, Gerda Šipailaitė, Vilius Bernotas ir aš daug mokėmės, sunkiai rungėmės ir laimėjome! Mus palaikė visi – ypač bendramoksliai žinutėmis, kad kraunasi lagaminus. Strasbūras tapo TOP 5 – vienu gražiausiu mano matytų miestų Europoje. Pačiame Europos Parlamente buvome žvaigždės, nes visiems labai patiko mūsų tautiniai drabužiai. Kelionė, aišku, buvo nereali, juk su pačiais geriausiais draugais! Net po vagysčių Belgijoje nepalūžome - po valandos kūrėme anekdotus iš šito įvykio. Nebegalėčiau papasakoti apie pilis, bažnyčias ar muziejus, bet iki dabar prisimenu buvimą kartu bei mūsų „inside jokes“ (liet. „vidiniai juokeliai“).“
Andželika Medvedeva (2014 m. laidos abiturientė): „Plintant dešiniajam populizmui tiek JAV, tiek Europoje, manau, svarbu pažinti abi politinio spektro puses, kad kritiškai jas įvertintume. Europos Sąjungai sulaukus nemažai euroskepticizmo, verta atkreipti dėmesį, kad ši ekonominė ir politinė bendrija jaunam žmogui vis dar yra galimybių šaltinis, suteikiantis teisę keliauti, studijuoti ir dirbti bet kurioje ES šalyje, gavus finansinę paramą studijoms ir praktikai. Man geriausia pažintis su Europos Sąjunga – Euroscola. Dalyvavimas Euroscolos konkurse įkvėpė mane pasirinkti ekonomikos ir politikos studijas, studijuoti užsienio šalyje (Šengeno zonoje, bet ne ES) bei atlikti praktiką Lietuvos ambasadoje.“
Brigita Pruskaitė (2014 m. laidos abiturientė): „Mokykliniais laikais aktyviai savanoriavau, ypač programoje „Veiklus jaunimas“ (dab. programa „Erasmus+“). Dalyvavimas Euroscoloje suteikė gilesnį supratimą, kaip veikia ES institucijos bei leido pasimatuoti parlamentaro profesiją ir suprasti, kokio darbo aš norėčiau arba nenorėčiau. Šiuo metu dirbdama su ES partnerėmis šalimis (pvz., Gruzija, Ukraina, Baltarusija, Armėnija) suprantu, kokie mes turėtume būti laimingi dėl turimų galimybių ES. Tereikia pozityviau žiūrėti į ateitį, kurią galime sukurti būdami čia. Turime stengtis įkvėpti jaunus žmones didžiuotis kad ir nedideliais dalykais. Būdami maži, turime daugybę talentingų žmonių, kultūrinių ypatumų, kurie yra unikalūs ir suprantami tik mums. Negalėčiau sakyti, jog esame tokie jau ir maži, visgi esame didesni (valstybės plotu) už Daniją, Belgiją, Liuksemburgą, nekalbant apie Baltijos sesutes. Nemažai dirbdama Europoje bei keliaudama Pietryčių Azijoje supratau, jog ne vien dydis daug pasako apie tai, kaip į mus žiūri pasaulis. Deja, bet dažnai mes patys nemylime ir nesidžiaugiame tuo, jog kartu su latviais esame paskutiniai baltai Europoje. Be to, kalbame viena seniausių bei archajiškiausių indoeuropiečių kalbų. Tik vis dar neatrandame tos detalės, kuria galėtume labai didžiuotis bei visam pasauliui skelbti, kas mes tokie esame. O galbūt tai yra lietuviškas kuklumas..?“
Vilius Bernotas (2014 m. laidos abiturientas): „Mokinio ir mokytojo santykis yra vienas svarbiausių ryšių, kuriuos sėkmės atveju gali išgyventi ir patirti jaunas žmogus. To santykio ir ryšio svarbą dažniausiai jis supranta tada, kai jau būna nutolęs nuo ankstyvojo gyvenimo periodo ir praeitį gali pasiekti tik mintimis grįždamas į 201 kabineto suolą, į per Lenkiją Briuselio link važiuojantį autobusą arba į džiunglėmis virtusius viešbučio koridorius. Šis mokytojo reikšmės supratimas, net jei ir ateina kiek pavėluotai, yra vienas didžiausių mokytojo veiklos ir pastangų įvertinimų. Todėl dabar, praėjus kiek laiko po mokyklos baigimo, man labai smagu padėkoti ir pasakyti gerą žodį jo vertam žmogui, kuris savo šiltu bendravimu, pastangomis, užsispyrimu išmokyti prisidėjo prie besiformuojančių asmenybių augimo ir paruošė keturias Europą ir Euroscolą užkariavusių mokinių kartas. Ačiū mokytojai Dainai Valančienei už atsidavimą - bet ne darbui, o mokiniams.“
