Kiekvienas, kas apsilanko Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje, susižavi ištapytomis koridorių sienomis. Papuoštų sienų galima rasti ir kabinetuose. Įspūdingai atrodo ir mokinių rūbinių durys – modernūs raštai skelbia, kad šiame pastate didžiąją dalį dienos praleidžia drąsus, veržlus, kūrybingas jaunimas. Tai tapybos ant sienų pavyzdžiai gamtos, mokslo, meno, etnografinėmis, futuristinėmis temomis. Vienu metu mokiniai piešė netgi ant kėdžių, kad tokiu būdu atnaujintų ir net papuoštų seną inventorių.
Pakalbinome dailės mokytoją metodininkę Rasą Marcinkevičienę, pasidomėjome, kaip vadinti tokį meną, kokia šio meno istorija, kas yra šių darbų kūrėjai.
Sieninės tapybos būdas žinotas jau senovės Egipte, Kretos-Mikėnų kultūroje, buvo tapomos freskos. Antikoje plėtota al secco technika, naudoti sudėtingi keliasluoksniai šlifuoti gruntai su marmuro miltelių priedais. Pirmaisiais amžiais po Kristaus į freską panaši sienų tapybos technika plėtota ir uolų šventyklose Indijoje, Vidurinėje Azijoje. Ant sienų tapė ir viduramžiais – buvo laikytasi Bizantijoje susiklosčiusių ikonografinių kanonų. Iki šių laikų išliko freskų Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Serbijoje ir kitur.
Pirmasis sieninės tapybos darbas Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje – buvusių mokytojų Virginijaus ir Genutės Sutkų dovana choreografijos kabinetui. Vėliau tapymas ant sienų – tai kūrybinio spontaniškumo ir praktiškumo derinys. Atsirado mokinių, kurie sienos siūlėje ar saulės išblukintame kontūre įžiūrėjo medį, saulę, namą ir nusprendė tai išryškinti, sukurti paveikslą. Taip 1998 metais atsirado pirmasis sieninės tapybos darbas, kurio autorius buvo Linas Narbutas. Vėliau - siena „Era“ (autorės Alina Januškaitė, Evelina Slabšytė, Ramunė Padvelskytė). Vėliau moderniais raštais buvo apipieštos mokinių rūbinių durys (Giedrė Tomkevičiūtė, Rokas Niparavičius, Mireta Lingevičiūtė, Tadas Buikauskas, Justinas Šaifudinovas, Agnė Zagorskytė ir kiti). Mokiniai išėjo, liko jų vardai ir darbai, liko idėja gražinti gimnazijos erdves.
Tapyti ant sienų „Versmės“ gimnazijoje tapo tradicija. Metai iš metų mokiniai savo idėjas, mintis perteikia ant sienų ir palieka ateinantiems. Turime puikų rezultatą - ir gražu, ir dingo slapti „menininkai“, sienų tepliotojai. Mokyklos bendruomenė grožisi, saugo, apsilupus dažams, restauruoja. Džiugina tai, kad išnyko mokinių pomėgis slapta „pasižymėti“ ant sienos. Akivaizdu, menas auklėja, ugdo jauną žmogų.
Pirmosios sienelės buvo atliktos pentoftalinės emalės, aliejiniais dažais. Aliejinius pano tapyti sunkiau, jie ilgai džiūdavo, būdavo toksiški. Dabar dirbame lengvai džiūvančiais akriliniais ar emulsiniais dažais. Jie yra vandens pagrindu, gražių ryškių spalvų. Sienas apsaugome akriliniu laku.
Prieš dvejus metus Beatričės Guzdytės (4b klasė) iniciatyva mokyklos laiptinėje buvo nutapyti ciklai „Džiazas“, „Šokis“ - niūroka laiptinė tapo meno oaze. Kas metai gimsta vis nauja sienelė, kuri džiugina aplinkinius. Mokykla gražėja, vaikai gerbia savo ir kitų darbą, džiaugiasi. Beatričė įnešė naują sieninės tapybos stilių. Ji sugalvojo tapyti didelius siluetinius žmones, kurie groja, šoka. Beatričei talkino Rūta Davidavičiūtė (3d klasė), Agnė Marcinkevičiūtė (4b klasė), Gabrielė Raginytė (4b klasė), Vaida Petkevičiūtė (4a klasė), Akvilė Laimutytė (4b klasė).
2017-2018 m.m. projektą tęsia Karolina Andriulevičiūtė (2a klasė) ir Gabija Navickaitė (2a klasė). Mergaitės pluša: sienos paruošimas, mastelio parinkimas, idėjos perkėlimas, pirmieji potėpiai... Daug kruopštaus darbo priešaky. Taip bus sujungti trys laiptinės aukštai, gims nauja erdvė. Labai laukiame naujos sienelės!
Mokytoja Rasa Marcinkevičienė