Valentinas Leskauskas – Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos abiturientas, neišleidžiantis fotoaparato iš rankų. Rodos, ramus ir santūrus, bet visada įvykių sūkuryje. Kartais net nematai, kad fotografuoja, bet nuotraukose surandi save, draugus, kolegas – ir vis pagautas žvilgsnis, emocija, detalė.
Danutė Liutkevičienė: Jau keletą metų tave matome gimnazijos įvykių sūkuryje su fotoaparatu. Kaip tau sekasi? Ar įdomu būti renginių fotografu?
Valentinas Leskauskas: Kiekvieną kartą eidamas į renginius turiu pasirinkti – būsiu žiūrovas ar būsiu fotografas. Dažniausiai būnu fotografu! Kai kiti mėgaujasi vaizdu, fotografai negali sėdėti vienoje vietoje, nes turi „pagauti“ galbūt vieną kadrą iš tūkstančio. Žinoma, fotografas turi ir privilegijų – matyti renginį iš arti, netgi būti tarp dalyvių. Be to, fotografas, tvarkydamas nuotraukas, gali dar kartą „sudalyvauti“ renginyje. Tai fotografo darbo privalumai! Matyt, dėl to man ir patinka fotografuoti renginius.
Danutė Liutkevičienė: Visi žinome, kad fotografo darbas fotografavimu nesibaigia. Žinome, kad jei anksčiau fotografai daug dirbo laboratorijose, tai dabar – prie kompiuterio. Kaip sekasi „tvarkyti“ sustabdytas akimirkas?
Valentinas Leskauskas: Labai įdomu retušuoti nuotraukas. Tai galimybė pirmam pamatyti daugybę sustabdytų akimirkų, surasti ir įvertinti tai, kas kitų buvo net nepastebėta. Retušavimas - kruopštus ir atsakingas darbas, kur labai svarbu išsaugoti esmę. Retušuojant nuotraukas, galima pakartotinai išgyventi tas akimirkas ir emocijas, netgi iš naujo dalyvauti veiksme, kurį matei per objektyvą. Atrodo, kad turi galimybę sugrąžinti laiką.
Danutė Liutkevičienė: Šiandieninė fotografija labai įvairi: meninė fotografija, žurnalistinė fotografija, įvaizdžių fotografija, virtualioji fotografija ir kt. Koks žanras ar sritis tau įdomiausia?
Valentinas Leskauskas: Šiuo metu esu ieškojimų ir bandymų kelyje: fotografuoju mokyklinius renginius, gamtą, miestą, sportines varžybas. Esu vienas iš EKKL (Elektrėnų Kaišiadorių krepšinio lyga) fotografų. Šurmulį patalpose dažnai keičiu į ramybę gamtoje: bet kokiu oru tikiuosi pastebėti ir užfiksuoti mus supančią gamtą. Įdomu surasti ir įamžinti gamtos bei civilizacijos sankirtas. Ypatingai žaviuosi automobilių sportu – džiaugiuosi, kai pavyksta pagauti skriejančius automobilius. Visada laukiu automobilių sporto varžybų, ypač DHL Rally Elektrėnai.
Danutė Liutkevičienė: Šiandien visi mokame fotografuoti telefonais. Gal artimiausiu laiku nereikės fotografų?
Valentinas Leskauskas: Fotografuoju daugiau nei penkerius metus. Pradžioje – daugybė eksperimentų, bandymų. Fotografuoti nėra paprasta – būtina laikytis tam tikrų taisyklių, konsultuotis su labiau patyrusiais ir nuolat mokytis. Ne kartą sulaukiau pastabų, kurios mane įkvėpė dar daugiau dirbti. Kiekviena pastaba – tai postūmis kokybės link. Fotografų reikia ir reikės!
Danutė Liutkevičienė: Dėkoju, kad daliniesi savo fotografijomis. Tikiuosi, tavo fotografijos išsaugos ne tik praeitį, bet leis pajusti dvasią, kels emocijas, vers mąstyti.
P.s. Daugiau Valentino Leskausko nuotraukų galima rasti Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos svetainėje, socialinio tinklo facebook puslapyje The Momento of Dream Photografy.