Esu TV3 projekto „X faktorius“ dalyvė, kiekvieną šeštadienį vyksta finalai, šiuo metu išgyvenu didžiulį jaudulį. Prieš miegą sunku užmigti, nes galvoju apie pačias smulkiausias detales. Taip greitai bėga laikas: reikia laiko projektui, reikia laiko bendravimui, reikia laiko... Kartais norisi paprasčiausios ramybės nuo kalbų, kad niekas neklausinėtų apie šou! Bet nesinori būti nedraugiškai, todėl vis tiek atsakau. Išgyvenu ypatingą laikotarpį: daug dirbu su savimi, nes noriu išlikti savimi!
O mano mokytoja Justė Arlauskaitė-Jazzu labai labai geras ir nuoširdus žmogus, rūpinasi kiekviena iš mūsų, duoda daug patarimų, sugalvoja pasirodymo idėjas. Man pačiai labai nedrąsu prie Justės, nes esu didžiulė jos gerbėja, turiu jos visus albumus, važiuoju į jos koncertus. Bendravimas su Juste - svajonės išsipildymas! Dabar Justė mums lyg mama.
Muzika man padėjo pažinti save. Pasirodo, aš dar ir labai jautri, ko anksčiau nežinojau
Justė Baradulinaitė
Jokių įmantrių priemonių augindama vaikus nenaudojau. Turbūt todėl, kad Justė geras vaikas. Ji ne ramiai gera, o įdomi, aktyvi, kartais nenuspėjama. Užsispyrei – gerai (gyvenime ne kartą reikės įrodinėti savo tiesą!), nenori atvirauti – pakalbėsime po valandėlės! Paprasta ir kasdieniška!
Kaip savamokslė, tai mano dukra puiki muzikantė! Dar ketverių metų švilpavo dūdele. Aštuonerių metų mergaitei nupirkome klavišinį instrumentą. Ankstyvoje paauglystėje jai ir pusbroliui prireikė gitaros! Mūsų šeimoje daug muzikantų savamokslių: senelis groja iš klausos, močiutė jam pritaria dainomis, ir aš dainuoju, o jei reikia - ir pianiną prašnekinu.
Muzika mūsų namuose sava - be jokių priverstinių pamokų ar nuobodžių repeticijų skamba!
Justės mama
Kai tik susipažinau su Juste, man ji iškart patiko, galbūt ji turi tikrai seną sielą, nes iš jos sklinda labai gera energija, tą pastebi visi. Ji šilta, paprasta ir tas labai žavi. Man Justė ypatinga tuo, kad jai nereikia vaidinti, ji tiesiog būna, tiesiog yra. Labai džiaugiuosi, kad ji neklauso tų, kurie jai sako, jog „X faktoriui“ reikia šou, daug efektų ir blizgučių. Tą gali daugelis, tačiau iš tiesų paliesti žiūrovo širdį - tikrai ne kiekvienas. Ji daro tai, kas jai patinka, ir būtent taip, kaip jaučia.
Matau, kaip ji auga ir keičiasi, kaip įveikia savo baimes, dėl to labai džiaugiuosi ir labai ją myliu. Justė yra „jėga”, žaviuosi jos ryžtu ir linkiu toliau siekti savo svajonės, nes jei tiki, ji išsipildys! O aš tikiu kartu su ja ir labai palaikau!
Kristina Manomaitytė
Labai džiaugiuosi turėdama tokią auklėtinę. Visi ketveri metai buvo įdomūs, pilni jaunatviškos energijos. Justė labai šilta, gera, draugiška. Dar 1 gimnazijos klasėje, kai Justė buvo devintokė, atsiskleidė kaip kovotoja už tiesą – stipriais argumentais įrodinėjo tiesą ir gynė klasės draugus. Rami išorė, bet karšta ir atvira širdis! Jai rūpėjo ir teberūpi šalia esantys draugai, klasės reikalai, visuomeninė veikla. Atrodo, kad Justė žino, ko nori, ir pasiekia tai, ką užsibrėžia. Dar prieš ketverius metus anketoje parašė, kad nori išmokti groti gitara – ir išmoko!
Justė traukia žmones prie savęs, o jie ir eina paskui. Rodos, tyli, santūri, mažakalbė, bet visada būryje bendraamžių. Kartais atrodydavo, kad atvira Justės širdimi gali pasinaudoti, o jautrią sielą sutrypti. Tačiau mergina moka atsirinkti – šalia Justės lieka geri žmonės. Klasės auklėtojai paprasta ir lengva būti kartu!
Daug laiko Justė praleidžia sporto salėje: mokinių, mokinių tėvų ir mokytojų projektas „Judėk ir tobulėk!“, tinklinio turnyrai Elektrėnuose, Vievyje, Kaišiadoryse, Pasaulio lietuvių sportinės varžybos ir kita. Justė ne tik rankininkė, ji puikiai žaidžia tinklinį!
Klasės auklėtoja Ramunė Šarapienė
Nors su Juste esame klasės draugės nuo pradinės mokyklos, kartu groti pradėjome tik 1 gimnazijos klasėje. Patį pirmą kartą teko groti Kalėdinėje mugėje. Pamačiusios, jog ši veikla mums teikia malonumą, nekantriai laukėme šiuolaikinių menų pamokų. Jų metu iš tiesų ir susiformavo mūsų keturių grupė. Iš pradžių Justė nesiveržė dainuoti, tačiau mes girdėjome, jog ji turi itin gražų balsą, todėl raginome išdrįsti ne tik groti, bet ir dainuoti. Rezultatas buvo vertas įkalbinėjimo - visa mokykla pastebėjo jos talentą. Nors grodavome labai paprastai, kaip suprasdavome, bet taip leisti laiką mums patikdavo. Justės muzikalumas matėsi netgi repeticijų metu - kiekvienas instrumentas, kurį ji paimdavo į rankas, tarsi atgydavo. Į kiekvieną atliekamą dainą ji įdėdavo daug meilės, visuomet stengėsi atrasti originalių būdų ją atlikti.
Šiais metais esame abiturientės, turime skirti daugiau laiko mokslams, todėl, deja, nebegrojame, tačiau laiką, praleistą kartu muzikos klasėje, visada atsiminsiu. Labai žaviuosi Juste tiek kaip asmenybe, tiek kaip atlikėja. Žinau, jog ji tikrai norėjo sieti savo gyvenimą su muzika, todėl matydama, kaip ji tobulėja veikloje, kuri jai tokia brangi, negaliu nesididžiuoti ja.
Beatričė Gruzdytė, 4b klasės mokinė
Mergaičių rankininkių komanda jau buvo suformuota, kai septintokė Justė įžengė į Elektrėnų sporto mokyklos salę. Guvi, energinga, pilna sportinio užsispyrimo, draugiška, ji greitai suprato komandinio žaidimo ypatumus ir pirmais metais tapo komandos varikliu. Ne vieną kartą yra ne tik „užvedusi“ komandą pergalei, bet ir „ištraukusi“ iš duobės. Pastebėję Justės sportines galimybes, siūlėme išbandyti lengvąją atletiką, tačiau individualios sporto šakos merginos nežavėjo.
Energinga rankininkė kardinaliai pasikeisdavo, kai paimdavo į rankas gitarą – iškart tapdavo santūri, svajinga, susimąsčiusi, gili. Keliaudama autobusu į varžybas, poilsio valandėlėmis sportinėse stovyklose Justė grodavo, dainuodavo. Ir muzikuodama mergina būrė žmones aplink save. Mes laukdavome muzikinių pertraukėlių!
Ar negaila, kad Justė Baradulinaitė paliko rankinio aikštelę, atsisakė siekti rankininkės karjeros? Ne, juk ji ieškojo savęs, ir, kaip matosi iš jos akių, surado save ir puikiai jaučiasi muzikoje.
Rankinio trenerė Birutė Vaišnienė
Su Juste susipažinome dar mokykloje per kvadrato varžybas, o draugystė sutvirtėjo rankinio aikštelėje. Mus sieja įdomūs aštuoneri metai! Justė yra neapsakomas talentas, net neįsivaizduojame, kur ji nėra gabi, juokaudavome su draugais.
Justė - vienas šilčiausių žmonių, kuriuos pažįstu: pozityvumas iš jos tiesiog trykšta, kuklumu sužavi kiekvieną. Aš labai džiaugiuosi, kad turiu šalia tokią draugę, žinau, kad ji niekada nenuvils, visad palaikys, kai bus sunku, išklausys ir geriausiai patars. Aš ja pasitikiu ir tikiu!
Kiekvienas metais vasarą vykdavome į sporto ir poilsio stovyklą Palangoje. Čia buvo visko: sporto, bemiegių naktų. Kai rytinis miegas būdavo toks saldus, Justė versdavo mus iš lovos į rytinę treniruotę. Atsakingai Justei negalėjome prieštarauti! Komandos, anot Justės, negalima pavesti!
Džiaugiuosi, kad savo kelyje sutikau tokį nepaprastai ypatingą žmogų, linkiu Justei kuo didžiausios sėkmės, niekada nepasiduoti ir išlikti tokiai nuostabiai, kokia yra!
Ausma Vaišnytė, 2017 metų laidos abiturientė