Danutė Liutkevičienė: Justinas Prekeris – Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos 3c klasės mokinys ir Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos mokinių prezidentas, kuris žino, kaip tapti Prezidentu.
Justinas Prekeris: 2016 metų lapkričio mėnesį gimnazijoje vyko mokinių prezidento rinkimai. Mokiniai balsavo, komisija skaičiavo ir, gavęs 7 balsais daugiau nei mano klasės draugė Kristina Manomaitytė, buvau išrinktas Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos mokinių prezidentu.
Danutė Liutkevičienė: Kaip sekasi būti mokinių prezidentu?
Justinas Prekeris: Turiu nuostabią komandą, sutariame pakankamai gerai. Džiugu tai, kad į aktyvią mokinių veiklą įsitraukia vis daugiau naujų, motyvuotų, norinčių veikti mokinių. Mokiniams rūpi, kas vyksta gimnazijoje. Keliame klausimus, ieškome atsakymų, priimame sprendimus. Žinoma, ne visos priešrinkiminės idėjos jau įgyvendintos. Tad nuobodžiauti dar nėra kada. Buvimas mokinių prezidentu pakeitė mane kaip žmogų: perėjau per daugybę sunkumų, išmokau labai daug dalykų (viešasis kalbėjimas, laiko planavimas), supratau, kad didelių norų vedini žmonės gali nuversti kalnus.
Danutė Liutkevičienė: Kas gimnazijos mokinių prezidento veikloje lengviausia, o kas sunkiausia?
Justinas Prekeris: Sunkiausia buvo pradžia, ypač komandinio darbo pradžia. Žmonės nepažįstami: atrodė, vieni pyksta, kiti palaiko, treti nedrįsta. Reikia pripažinti, kad susibūrėme į puikią komandą, kurios pamatas – draugiški tarpusavio santykiai! Nauja buvo ir laiko planavimas: kaip suspėti? Lengva nebuvo ir, manau, nebus. Juk esame jauni, patenkame į nepatirtas situacijas. Mokinių savivaldos veikla labai priklauso nuo aplinkybių, t.y. santykiai su administracija, santykiai su mokytojais, santykiai su mokiniais. Labai džiaugiuosi, kad sėkmingai bendradarbiaujame su gimnazijos administracija, kuri išklauso, pataria mums ir skatina veikti. Žinoma, aktyvūs mokiniai – kiekvienos mokinių bendruomenės stiprybė!
Danutė Liutkevičienė: Papasakok apie keletą įvykdytų ir būsimų veiklų.
Justinas Prekeris: Svarbiausias renginys, kurį mes įvykdėme, buvo gimnazijos mokinių konferencija. Konferencijoje pristatėme mūsų veiklos ataskaitą, buvo keliamos gimnazijos bendruomenės problemos ir jos analizuojamos. Po konferencijos pavyko susitarti dėl meniu (vegetariškas maistas, becukrė arbata ir kt.), suintensyvėjo mokinių ir administracijos bendradarbiavimas. Administracijos atstovai mūs išklauso, sudaro palankias sąlygas veikti, už tai Jiems labai dėkojame!
Šiuo metu gyvename „Spalvų savaitės“ įspūdžiais: rudenines nuotaikas nuspalvinome ryškiomis Lietuvos trispalvės spalvomis, suorganizavome ne vieną judrią ir labai margą pertrauką. Ir tikrai viena lapkričio savaitė buvo šviesesnė! Dabar planuojame, kaip susitelkti ir sudalyvauti mokytojos Elvyros Kasperavičienės organizuojamame projekte „Kalėdų alėja“.
Danutė Liutkevičienė: Kokia didžiausias tavo, kaip prezidento, svajonė?
Justinas Prekeris: Didžiausia mano svajonė, kad žmonės norėtų ir galėtų pasinaudoti vienu iš savo gebėjimų, t.y. kalbėtų ir susikalbėtų. Juk išsakyta nuomonė, užduotas klausimas leidžia planuoti, kurti ir įdomiai bei prasmingai gyventi.
Danutė Liutkevičienė: Dėkoju už pokalbį ir linkiu dar daugiau svajonių, kurios taptų realiais darbais ir sėkmingomis veiklomis.