Šiandieninis jaunuolis turi daugybę galimybių save realizuoti ne tik moksle, bet ir sporte, mene, visuomeninėje veikloje. Kai tiek daug galimybių, kyla pavojus išbarstyti save įvairiose srityse. Ar galima mėgautis irklavimu ir šokiu tam pačiam jaunuoliui? Žinoma, įmanoma. Tačiau jei irkluoti arba šokti nori profesionaliai, tenka pasirinkti. Kamilė Pažėraitė (3c klasė) ir Dominykas Pažėra (2a klasė) – brolis ir sesuo. Kamilė – šokėja, Dominykas – irkluotojas. Brolis ir sesuo pasirinko labai skirtingas sritis, tačiau juos sieja vienas panašumas: ką darai – daryk gerai ir būtinai su polėkiu.
Kamilė Pažėraitė:
Kamilė Pažėraitė
Šokti norėjau jau nuo ankstyvos vaikystės, tik nežinojau tiksliai ką. Visai netyčia atsirado galimybė išmėginti sportinius šokius, taip čia ir pasilikau. Šokis – nuostabus pasaulis, kuriame pasimiršta kasdienybė. Galima nuotaikingai judėti pagal malonią muziką draugų būryje, galima šokti namuose prieš veidrodį, bet kai sutinki profesionalus, kurie gali padėti, šokis tampa gyvenimo būdu. Mano sėkmė – pažintis su „Reveransu“. Šiame klube susipažinau su treneriais Astra ir Remigijumi Suslavičiais. Treneriai moko šokio technikos, žingsnių, ruošia varžyboms ir palaiko morališkai. Be jų - kaip be rankų. Labai smagu, kai treneriai tampa draugais ir treniruotėse, ir po jų: su jais keliaujame į varžybas ir stovyklas užsienyje, smagiai praleidžiame laiką ne tik treniruotėse, bet ir po jų. Daugiau laiko tenka praleisti su treneriu Remigijumi. Jis man vienas iš autoritetų! Labai gerbiu šį trenerį ir žaviuosi juo.
Šiuo metu šoku standartinius šokius. Labiausiai man patinka tango. Šis šokis „su charakteriu“, o charakterį, manau, ir aš turiu stiprų. Tvirtas charakteris padeda varžybose. Sportiniuose šokiuose didžiulė konkurencija, tad pakankamai sunku tapti varžybų nugalėtojais. Kiekvienam šokėjui didžiausias iššūkis patekti į finalą. Tai jau gerai! Šiuo metu labai džiaugiuosi ketvirtąja vieta jaunimo grupėje atviroje klasėje. Galiu pasakyti, kad šokti man labai patinka, matyt, todėl lankau ir šiuolaikinius šokius Elektrėnų kultūros centre bei liaudies šokių būrelį gimnazijoje.
Pakankamai sunku atsakingai mokytis, daug treniruotis, rasti laiko draugams, bet aš visa tai darau. Susidarau griežtą dienotvarkę, aiškų planą ir stengiuosi visur suspėti. Tikiuosi, kad šoksiu ir ateityje.
Dominykas Pažėra:
Dominykas Pažėra
Ankstyvoje vaikystėje šokau, ūgtelėjęs plaukiau. Dabar irkluoju kanoją ir man atrodo, kad tai mano sritis. Irkluodamas aš būnu savimi. Esu ištvermingas ir psichologiškai tvirtas, tad ypatingai gerai sekasi 1000 metrų rungtis. Turiu du trenerius Anatolijų Golovač ir Ovidijų Manomaitį. Trenerių darbas yra labai sudėtingas: jie sudėlioja treniruočių planus, parenka treniravimo sistemą. Abiem treneriais labai pasitikiu! Bendras sportininko ir trenerių darbas ir yra kelias sėkmingo finišo link. O džiaugsmingų finišų yra: esu nugalėtojas jaunių žaidynėse 1000 metrų vienviete ir dviviete bei vicečempionas keturviete, Lietuvos čempionate 500 metrų nuotolyje antras, Europos jaunučių olimpiniame festivalyje Vengrijoje 500 metrų distancijoje 9 vieta, Olimpinių vilčių regatoje 1000 metrų distancijoje 6 vieta ir 500 metrų distancijoje 9 vieta (Čekijoje). Be irklavimo savęs neįsivaizduoju - ir po metų, ir po penkerių, ir po dešimties matau save su irklais.
Žinoma, kad sportininkų užsispyrimas, profesionali trenerių pagalba labai svarbi. Kamilės ir Dominyko atveju tobulėti labai padeda tėvai. Anot sportininkų, tėvų indėlis tiek moralinis, tiek finansinis yra didžiulis: „Gyvenome toliau nuo miesto, tad tėvams teko į treniruotes mus vežioti kiekvieną dieną. Tėvai palaikė mus, patikėjo, kad sportas – mūsų gyvenimas, todėl labai daug į mus investavo ir laiko, ir finansų. Esame labai dėkingi! Kai toks palaikymas, belieka nenuvilti nei savęs, nei artimųjų“.
Taigi Dominykas ir Kamilė, Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos antrokas ir trečiokė, pateikė paprastą sportinės sėkmės receptą: tvirtas charakteris, trenerių profesionalumas ir šeimos palaikymas!
Kamilės ir Dominyko mintis užrašė Danutė Liutkevičienė