Žaidžiame tinklinį!

Ne paslaptis, kad Lietuvoje populiariausia sporto šaka krepšinis. Sakoma, kad krepšinis - antroji lietuvių religija, o kiekvienas lietuvis yra jei ne žaidėjas, tai treneris ar teisėjas nuo sofos. O Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje karaliauja tinklinis! Tinklinį žaidžia mokiniai, tinklinį žaidžia mokinių tėvai, tinklinis žavi ir mokytojus. Kodėl tinklinis gimnazijoje toks populiarus?

Istorija.

Sakoma, kad tinklinis buvo sukurtas kaip krepšinio atmaina – jis buvo švelnesnis žaidimas, skirtas vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau vis tiek reikalaujantis šiek tiek fizinių jėgų.

Tinklinis pasaulyje žaidžiamas nuo 1895 metų, Lietuvoje – nuo 1929 metų, o Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje – nuo 2004 metų, kai kūno kultūros mokytoja Ramunė Šarapienė pakvietė gimnazijos bendruomenę – mokinius, mokinių tėvus, mokytojus – į sporto salę bent vieną vakarą praleisti kartu. Čia buvo svarbu ne rezultatas ar arši kova. Pagrindinė idėja – mokiniams, mokinių tėvams ir mokytojams bendrauti ne formaliai, o neformaliai (susitikti, susidraugauti, pasportuoti, pasišnekučiuoti, vieną kitą rūpestį aptarti, kartu pasidžiaugti...) Taip gimė projektas „Judėk ir tobulėk!“, skirtas gimnazijos bendruomenei.

Projektas „Judėk ir tobulėk!“ skaičiuoja keturioliktus metus. Pradžioje buvo bandoma žaisti krepšinį, išbandytas ir smiginis, netgi aerobika ir gimnastika ant kamuolių... Mokytoja Ramunė Šarapienė pasiūlė žaisti tinklinį! Pirmose treniruotėse reikėjo koreguoti žaidimo taisykles, mat permušti kamuolį per visą salę daugeliui buvo iššūkis. Šiandien tinklinio entuziastai šypsodamiesi prisimena, kiek pastangų reikėjo, kad kamuolys būtų perduotas per tinklą...

Dabartis.

                      Per keturiolika metų keitėsi mokiniai – keitėsi ir žaidėjai. Projekto „Judėk ir tobulėk!“ išskirtinumas tas, kad mokiniai baigia mokyklą ir išeina, o tinklininkų entuziazmas neišblėsta. Nuo pirmųjų treniruočių tinklinį vis dar žaidžia Saulė Kalinauskienė (tėvų atstovė), Vladas Martinėnas (tėvų atstovas), Raimonda Visockienė (tėvų atstovė), Saulius Švedarauskas (istorijos mokytojas), Henrikas Vaišvila (technologijų ir filmų kūrimo mokytojas), Vilma Narkauskienė (istorijos mokytoja), Ramunė Šarapienė (kūno kultūros mokytoja). Ne vienas mokinys pomėgį žaisti tinklinį perkėlė į paplūdimį, išsivežė į kolegijų ar universitetų sporto sales. Aurelijos ir Karolio mama Ilona Pranckevičienė pasakoja: „Mūsų šeimoje kiekvienas pajautė tinklinio dvasią. Esame ne kartą stebėję, kaip žaidžia mūsų vaikai, ir matę, kaip stipriai užvaldo tinklinio kamuolys, kiek aukojamasi dėl komandos ir, žinoma, kaip siekiama pergalės. Kai matau savo vaikus žaidžiančius tinklinį, žaviuosi jų entuziazmu, tad visada esu ir būsiu dėkinga Mokytojams ir tiems žmonėms, kurie neša Judėjimo ugnį. Ačiū mokytojai Ramunei Šarapienei už skiepą, kuris stiprina ne tik sveikatą, bet ir valią, bendradarbiavimą, draugystę!“

                      Veidai keičiasi, bet noras žaisti tinklinį neišblėsta. Ir šiais metais, ilgais ir tamsiais rudens ir žiemos vakarais, gimnazijos sporto salėje vyko treniruotės, buvo žaidžiamas tinklinis. Kovo ir balandžio mėnesiais įvyko kelios dešimtys setų: mokiniai žaidė prieš mokytojus, tėvai – prieš vaikus... Dalyvavo penkios mokinių komandos, viena mokytojų komanda ir viena tėvų komanda. Šiais metais tėvų komanda SBS (sportuok – būsi sveikas!), kuriai atstovavo R.Davidavičius, R.Narkauskas, V.Martinėnas, R.Minkevičius, S.Kalinauskienė, D.Petkevičius, liko be medalių. Pirmos vietos nugalėtojai – mokinių komanda „Maugliai“ (Rūta Davidavičiūtė, Ugnė Misevičiūtė, Julius Petrovskis, Karolis Radžiūnas, Karolis Pranckevičius, Marius Sakalinskas). Mokytojai liko antri ir labai laimingi, kad mokiniai pralenkė savo mokytojus. Jei anksčiau medaliais pasipuošdavo vyresnių klasių mokiniai, dažniausiai abiturientai, tai šiais metais medalius laimėjo ir žemesnių klasių mokiniai. Akivaizdu, tinklinininkai daro pažangą!

Tinklininko dvasia.

Simona Bartušytė (3e klasė): Tinkliniu susidomėjau 9 klasėje, per kūno kultūros pamoką, kai su klasės draugais mokėmės pirmųjų tinklininko žingsnių. Į mūsų pamoką atėjusi mokytoja Ramunė Šarapienė pakvietė merginas į treniruotes. Susidomėjau ir nuėjau! Lankydama treniruotes išmokau geriau žaisti. O kai sekasi, tai dar labiau nori lankyti. Motyvacija žaisti tinklinį padidėjo dar labiau, kai pamačiau, kaip tinklinį žaidžia dvyliktokai. Ir aš norėjau išmokti taip pat gerai žaisti!

Man tinklinis patinka dėl to, kad tai yra komandinis žaidimas. Tai puiki galimybė ne tik stiprėti fiziškai, tobulėti techniškai, bet ir bendrauti. Treniruotėse susitinku su bendraminčiais, gaunu iš jų gerų patarimų.

Didžiulį įspūdį paliko balandžio 19 dienos varžybos Kaišiadoryse. Iš varžybų parsivežėme ne tik taurę, bet ir suvokimą, kad mokame žaisti ir mums sekasi. Aš pasitikiu savo jėgomis! Džiaugiuosi, kad mūsų komanda tokia vieninga! Dėkoju mokytojai Ramunei Šarapienei, kad įtemptais momentais mus palaikė ir davė itin gerų patarimų.“

 

Laisvydas Kudrevičius (4d klasės mokinys): „Spėju ir į ledo ritulio treniruotes, ir į tinklinio treniruotes, šiek tiek laiko lieka ir mokslams. Žinoma, sportuoti patinka labiau. Tinklinį žaidžiu nuo 12 metų ir ši sporto šaka man kaip hobis. Tinklininkas turi būti ne tik stiprus fiziškai, bet ir ekspresyvus, emocingas. Smagu priimti kamuolį, nukreipti jį priešininkams, smūgiuoti, uždirbti tašką komandai... Labai panašu į ledo ritulį. Manau, kad tinklinį žaisiu ir penkiasdešimties, ir dar vyresnis. Džiaugiuosi, kad sutikau trenerę Ramunę Šarapienę, kuri supažindino su šios sporto šakos pagrindais.“

Edvinas Baradulinas (2017 metų laidos abiturientas): „Sportavau nuo mažens – tėvai mane nuvedė į vandensvydžio treniruotes. Kai pradėjau mokytis „Versmėje“, pamačiau skelbimą, kuriame kvietė žaisti tinklinį. Pradėjau nuo nulio. Didžiausia patarėja ir pagalbininkė buvo mokytoja Ramunė Šarapienė. Dėkoju Jai! Jaučiau, kaip kiekvienoje treniruotėje tobulėjau. Tai motyvavo mane sportuoti dar daugiau: tarpklasinės varžybos, tarpmokyklinės varžybos, miesto turnyrai, paplūdimio tinklinis, varžybos 2x2... Kadangi turiu žaidybinės patirties, išmanau tinklinio taisykles, dažnai esu kviečiamas teisėjauti. Stebėdamas varžybas iš šalies, supratau, kad galiu padėti pradedantiesiems, jaunesniems. Tinklinis man patinka ir čia ne tiek svarbu medaliai ar taurės, bet galimybė užsiimti patinkančia veikla.“

Davidavičių šeima. Rūta Davidavičiūtė – 3d klasės mokinė. Jos komanda „Maugliai“ šiais metais tapo turnyro „Judėk ir tobulėk!“ nugalėtojais. Rūta pripažinta viena geriausių turnyro žaidėjų. Turnyre „Judėk ir tobulėk!“ dalyvavo ir Rūtos tėtis Ričardas Davidavičius. Deja, šiais metais tėvų komanda finale nežaidė, bet palaikyti finale žaidžiančią dukrą tėtis atėjo su sūnumi Benediktu. Reikia tikėtis, kad ateinančiais metais Davidavičiai vėl išbėgs į aikštelę.

Minkevičių šeima. Nors Matas Minkevičius prieš trejus metus baigė gimnaziją, bet tėtis Raimundas noriai prisijungia ir dalyvauja projekte. Mama Vida – sirgalė: palaikė sūnų, tebepalaiko vyrą.

 

2017-2018 m.m. pergalės.

Gimnazistai tradiciškai dalyvauja varžybose su Vievio gimnazijos, Kaišiadorių rajono A.Brazausko gimnazijos mokiniais. Varžybų daug, medalių, taurių parsiveža tiek merginų, tiek vaikinų, tiek mišrios komandos. Vienos paskutiniųjų varžybų – balandžio 19 dieną vykęs tinklinio turnyras Kaišiadoryse A.Brazausko taurei laimėti. Mūsų mokiniai taurę laimėjo! Anot mokytojos R.Šarapienės, „kiekvienais metais, išleisdami abiturientus, būname sunerimę: ar kitais metais bus tinklininkų? Ateina kita karta, o jie ir vėl stebina noru žaisti tinklinį. Žaviuosi 1-2 klasių vaikinais, kurie labai stengiasi ir jiems puikiai sekasi.“