UŽGAVĖNĖS. Išskirtinės reikšmės lietuvių papročiuose turėjo Užgavėnės – diena prieš gavėnią. Žmonės tą dieną vengdavo dirbti: moterys neverpdavo, vyrai virvių nevydavo, nes manydavo, kad gimę ėriukai galėsią susirgti kvaituliu; nemaldavo girnomis, kad audros trobų stogų nenudraskytų; moterys nelopydavo drabužių, kad kirmėlės darže kopūstų negraužtų.
Per Užgavėnes mūsų protėviai linksmindavosi, būdavo liaudies teatrų ir karnavalų, kuriems ruošdavosi iš anksto darydami kaukes iš tošies, avies kailio arba išdroždavo iš medžio. Kaukės vaizduodavo gyvulius, velnius, žydus, giltinę, raganas, Pasidomėjome, ar laukia Užgavėnių mūsų gimnazijos etnografinis būrelis. O kaipgi nelauksi šventės? Penktadienį, prieš Užgavėnes, dalis devintokų kartu su etnografijos būrelio nariais gamino kaukes ir mokėsi naują šventinę dainą apie mergeles, besiruošiančias rūtas sėti, ir bernelius, skubančius joms padėti. Pakalbinome būrelio vadovę mokytoją J. Nikoliukienę, kuri mus papasakojo, jog ,,į 202 kabinetą atkeliavusi nematyta kaukė buvo apžiūrėta ir pakrikštyta Meške, dar viena , ilganosė, gavo kur kas įdomesnį vardą. Beliko tik kiekvienam, norinčiam dalyvauti Užgavėnių šventėje, pasidaryti savąją kaukę. Mokiniams sekėsi puikiai. Nors buvo vyrų, kurie pirmą kartą gyvenime adatą laikė, kaukių buvo pasiūta spalvingų ir įvairių. Antradienis – Užgavėnių diena. Mokiniai patys pasirinko, į kuriuos kabinetus eis žiemos išvaryti. Pirmiausia nutarė aplankyti lituanistus, po to – kitus. Visų eitynių simbolis – Tprunda ulaunykė, visos žemės pulkaunykė – Užgavėnių dainos pagrindinė veikėja. Linksma melodija praskaidrino dalyvių ir klausytojų nuotaiką. Etnografinis būrelis širdingai dėkojo mokytojai Ūlai Petrauskienei, mielai prisidėjusiai prie užgavėtojų būrio.“ O mums buvo malonu per pamokas sulaukti kaukėtų svečių, varančių žiemą iš gimnazijos. Linkime etnografiniam būreliui kūrybinės sėkmės ir laukiame ateinančių švenčių.
Jaunieji žurnalistai, nuotraukos
etnografijos būrelio vadovės mokytojos Janinos Nikoliukienės