„Versmės“ gimnazijos teatro festivalis „Felicija“ ir vėl užbūrė žiūrovų širdis

Elektrėnuose šių metų balandžio 28-29 dienomis vėl nugriaudėjo „Felicija“. Tai  „Versmės“ gimnazijoje vykstantis teatro festivalis. Paklausite, kodėl sakau, kad šis renginys su trenksmu nuskambėjo visuose Elektrėnuose, o ne tik „Versmės“ gimnazijoje? Atsakymas labai paprastas - šis festivalis tikrai yra sužavėjęs ne tik mokyklos bendruomenės širdis, bet ir  nemažą nedidelio miestelio dalį.

 

Pirmiausia, trumpai apie „Felicijos“ istoriją. Festivalis gimė 1998-aisiais metais. Jo sumanytoja, augintoja, siela  - dar tuomet tik kelerius metus gimnazijoje dirbusi lietuvių kalbos mokytoja Elvyra Kasperavičienė. Šis žmogus iki šių dienų yra tiesiog įsimylėjęs „Feliciją“ ir  toliau puoselėja tą meilę visų mūsų širdyse. Šiemet pavasaris pakvietė jau į devintą festivalį, kuris visuomet prasideda teatralizuota eisena miesto gatvėmis. Nuo vaiduoklių iki mafijos, nuo karalių ir princesių iki močiučių, nuo ožiukų iki chalatais ir pižamomis apsirengusiųjų  - visi iki vieno su plačiomis šypsenomis, linksmais šūkiais ir be galo džiugia nuotaika žingsniavo Elektrėnų gatvėmis. Šiais metais eiseną papuošė dar vienas malonus gestas – gimnazijos direktorius, ištikimiausias „Felicijos“ gerbėjas Egidijus Kontrimas dėl ligos negalėjo dalyvauti festivalyje, todėl pro namą, kuriame jis gyvena, žingsniuojanti minia iš visų jėgų šaukdama „direktoriau“ išvydo jį rymantį balkone, mojuojantį ir meilės kupinu žvilgsniu eisenos dalyvius nulydintį. Atrodo, nors tai yra smulkmena, bet ji visiems dalyviams buvo labai svarbi ir brangi. Po eisenos gimnazijos mokiniai ir gausus būrys svečių susirinko mokyklos aktų salėje stebėti iškilmingo atidarymo. Širdis užplūdo šiluma, o salėje nugriaudėjo audringi plojimai, kai užgeso šviesa ir pasigirdo pirmieji italų dainos „Feličita“, kuri yra festivalio himnas, akordai. Ekrane pasirodė buvusiųjų festivalių vaizdai, salėje netilo plojimai ir džiaugsmo šūksniai. Atidarymo ceremoniją  puošė 3-okų teatro (vadovė E. Kasperavičienė) šokiai bei firmos „Keisk liūdesį į judesį“ vedėjai Aleksas (Beatričė Gruzdytė, 3b klasė) ir Inga (Emilija Kasperavičiūtė, 3a klasė). Kaip žinia, į atidarymą visados yra kviečiami profesionalūs aktoriai – šį kartą svečiuose buvo Keistuolių teatro aktorius Dalius Skamarakas. Jis žiūrovams papasakojo apie savo darbą teatre, atsakė į daugybę klausimų, skambino gitara ir dainavo.  Aktorius buvo labai nustebęs, kad viena mokyklą gali sukurti tokią įspūdingą šventę, bei prasitarė, kad tokioje mokymo įstaigoje norėtų mokytis ir pats, kur toks gausus būrys kūrybingų moksleivių bei mokytojų. Po pirmosios pertraukos prasidėjo klasių vaidinimai. Pirmąją dieną žiūrovus džiugino muzikalusis 2e klasės spektaklis „Katės“ (mokytoja V. Minkevičienė), kvapą gniaužiantis 1a klasės pasirodymas „Uždarų durų naktis“ (mokytoja R. Butkienė), priverčiantis susimąstyti 2b klasės spektaklis „Ar atleisti?“ (mokytojos R. Černiauskienė, M. Kuzmenkovienė), intriguojantys 2a klasės „Hario Poterio nuotykiai“ (mokytoja R. Butkienė), nuotaikingas 3-okų teatro „Dinguolis“ spektaklis (mokytoja E. Kasperavičienė),  linksmą senelių gyvenimą vaizduojantis 2c klasės vaidinimas „Močiutės sindromas“ (mokytoja L. Stadolnikienė) ir juoką pro ašaras keliantys 4-okų teatro „Nesusikalbėjimai“ (mokytoja E. Kasperavičienė). Antroji diena taip pat prasidėjo festivalio atidarymu.  Šįkart ceremonijos svečias buvo improvizacijų teatro aktorius Andrius Žebrauskas, scenoje mokęs žiūrovus improvizacijos meno ir vaidybos paslapčių. Po atidarymo vėl stebėjome klasių pasirodymus. Matėme detektyvinį 2d klasės spektaklį „Kas kaltas?“ (mokytoja A. Griščenkienė), linksmą 1b klasės pasaką „Vilkas ir daug ožiukų“ (mokytoja V. Žigutienė), jungtinį 3b ir 3e klasių vaidinimą „Kaliūzė“ ( mokinės B. Gruzdytė ir A. Bacevičiūtė), 3a klasės pasirodymą „Ach, tie mamos perlai“ (mokytoja A. Liutkevičienė), pasakojantį apie šeimą ir draugystę. Po pertraukos džiugino 1d klasės spektaklis „Giminės“ (mokytojai K. Karsokas, M. Kuzmenkovienė), dieviškasis 3b klasės vaidinimas „Kelias į Olimpą arba kaip tapti Dievu per dešimt dienų“ (mokytojas A. Pliskauskas), romantiška 4c klasės istorija „Snieguolė ir septyni nykštukai“ (mokytoja A. Jančiauskienė) ir energija trykštantis 1e klasės pasirodymas „Šauktiniai“ (mokytoja A. Vainiūnienė).

Klasių pasirodymais festivalis tikrai nesibaigė. Kol dalyviai ir žiūrovai skubėjo į namus ruoštis ir puoštis „Felicijos“ uždarymui,  komisija, sudaryta iš buvusių „Versmės“ gimnazijos mokinių, aktyvių  festivalių dalyvių (Ieva Minkevičiūtė, Matas Minkevičius, Dovilė Davidavičiūtė, Vainius Kiškiūnas, Eglė Butkutė, Eividas Žemaitaitis, Justinas Alimas, Augustė Judickaitė, Edvardas Česonis, Gabrielė Kasparaitytė, Aleksandra Goličenko, Gerda Kalinauskaitė, Giedrius Petkevičius, Miglė Pranckevičiūtė ir Marija Narkauskaitė), susibūrė aptarti matytų spektaklių ir skirti nominacijų. Komisijos verdiktas buvo toks: Direktoriui  skirta nominacija už atsidavimą ir meilę festivaliui, geriausia frazė – 1a klasė („Uždarų durų naktis“), geriausias video montažas – 2a klasė („Hario Poterio nuotykiai“), geriausia meilės istorija – 4c klasė („Snieguolė ir 7 nykštukai“), geriausios dekoracijos – 1b klasė („Vilkas ir daug ožiukų“), geriausias miuziklas – 2e klasė („Katės“), geriausios santykių įžvalgos – 4-okų teatras („Nesusikalbėjimai“), geriausios masinės scenos – 3a klasė („Ach, tie mamos perlai“), geriausi kostiumai – 3d klasė („Kelias į Olimpą arba kaip tapti Dievu per 10 dienų“), geriausias komandinis darbas - 3b ir 3e klasės („Kaliūzė“), geriausia gyva dekoracija, prosenelio paveikslas, - 3a klasės mokinys Matas Januška, geriausia pora – Augustė Bacevičiūtė (3e klasė) ir Tomas Sokolovas (3b klasė), geriausia močiutė – 2c klasės mokinė Kristina Manomaitytė, geriausias antraplanis vyro vaidmuo – Paulius Rumševičius (2d klasė), geriausias antraplanis moters vaidmuo – Evita Lasevičiūtė (3b klasė), geriausias festivalio aktorius –  4e klasės mokinys Benas Bulauka, geriausia festivalio aktorė – 3a klasės mokinė Emilija Kasperavičiūtė, geriausias režisierius – Beatričė Gruzdytė (3b klasė), geriausias spektaklis  - 3-okų teatras „Dinguolis“. Paskutinė statulėlė (festivalio prizas, pagamintas mokytojo H. Vaišvilos) atiteko pavaduotojai Danutei Liutkevičienei už viso gyvenimo nuopelnus „Felicijai“. Nominacijų įteikimo ceremoniją visada puošia mokytojų pasirodymai, kurių moksleiviai bei svečiai itin laukia. Kiekvieną kartą mokytojai pribloškia visą gimnazijos bendruomenę linksmais, nuotaikingais, savo pačių kurtais pasirodymais, įspūdingais rūbais. Šiais metais scenoje sužibėjo trys grupės: „Felicija ir džiunglėse – Felicija“, „Super mergaitės“ ir „Lordi“. Mokytojų pasirodymai sukėlė begalybę susižavėjimo šūksnių ir plojimų bei paliko nepakartojamą įspūdį. Tradiciškai festivalis uždarytas dalyvių fiestoje skambant padėkoms ir vaišinantis „Felicijos“ tortu.

Ir visgi svarbiausia, ką noriu pasakyti, kad „Felicija“ nėra tik vaidinimai, nėra tik mechaninis pasirodymas scenoje. Šis festivalis yra kur kas daugiau nei gali atrodyti. Tai pilnos juoko ir ginčų repeticijos, vakarai ir popietės drauge, stiprėjantis ryšys su mokytojais, paslaptingumo sklidinas oras. Tai yra stebuklas. Mūsų visų sukurtas, auginamas ir auginantis stebuklas.  Kai tu matai scenoje vaidinantį savo draugą, mokytoją, tu pažįsti jį visai iš kitos pusės, atrandi tą žmogų kaip talentą, asmenybę, geriantį teatrą kaip vandenį. O vien tik ką išduoda šiurpuliukai, einantys kūnu, kai visu garsu salėje skamba italų daina „Felicita“! Audringi plojimai, šūksniai, iš rūpesčio sudėtos auklėtojų rankos ir lūpos, patyliukais kartojančios spektaklio žodžius, kai jų klasės vaidina, juoko ašaros – nepakeičiama „Felicijos“ atributika. Svarbiausia, iš laimės virpanti širdis, kai norisi sušukti: „O, stabtelėk, akimirksni žavus!“

Kad „Felicija“ ir šįkart užbūrė mūsų širdis, reikia dėkoti kiekvienam, bet labiausiai mokytojai E. Kasperavičienei už  meilę ir pasiaukojimą festivaliui, direktoriui -  karščiausiam šio renginio gerbėjui,  administracijai, valgyklos darbuotojoms, mokytojams. Kad suprastum, kas yra „Felicija“, neužtenka apie ją žinoti, ją reikia pajusti kiekviena širdies kertele, todėl linkiu bent kartą gyvenime pasinerti į šį malonumą, be kurio vėliau jau sunku gyventi.

Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos jaunoji žurnalistė Rimantė Jagelavičiūtė

Dovilės Sadauskienės, Inesos Jokšaitės, Valentino Leskausko nuotraukos


Elektrėnų „Versmės“ gimnazija

Savivaldybės biudžetinė įstaiga

Saules g. 30, Elektrėnai 26121

Tel.: (8  528) 39616, (8 528) 39 618

El. p. gimnazija@versme.elektrenai.lm.lt

Įmonės kodas 190659268