Mokymasis tarnaujant

Dvi dienas Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos pedagogai ir mokymosi pagalbos specialistai dalyvavo mokymuose pagal Lions quest programą „Raktai į sėkmę“. Mokytojai nagrinėjo, kaip gimnazijos bendruomenė gali prisidėti ugdant gabias, sveikas ir tvirtą charakterį turinčias asmenybes, kaip galima telkti bendruomenę ir įtraukti bendruomenės narius į prasmingą socialinę veiklą, kaip ugdyti atsakingus lyderius. Mokymų dalyviai susipažino su socialinio emocinio ugdymo galimybėmis, išbandė mokymosi tarnaujant metodą.

Mokymasis tarnaujant yra mokomoji metodika, kuri mokinius įtraukia į akademinių, socialinių bei asmeninių įgūdžių pritaikymą gyvenime, taip keičiant mokyklą ir bendruomenę. Be to, taikant mokymosi tarnaujant metodiką, mokiniai skatinami priimti sprendimus ir jų rezultatus, tobulėti ir tapti geresniais piliečiais, iniciatyviais ir atsakingais lyderiais. Pedagogai išsiaiškino, kad mokymosi tarnaujant metodas gali būti taikomas ne tik klasės auklėtojo veikloje, bet ir įvairių dalykų pamokose kaip vienas iš būdų skatinti tarpdisciplininį mokymąsi.

Po mokymų netilo diskusijos: įdomi ar neįdomi, reikalinga ar nereikalinga, aktuali ar neaktuali programa „Raktai į sėkmę“. Ar toks metodas – tai dar viena inovacija? O gal raktų į sėkmingą gimnazijos ir miesto bendruomenės kūrimą jau turime ir jais naudojamės? Gal tarnystė bendruomenei mums, gimnazijos pedagogams, yra savanoriavimas? Lektorius Tomas Rakovas sutiko, kad mokymasis tarnaujant yra savanoriavimas, bet pabrėžė, kad mokymosi tarnaujant savitumas – tai aiškiai suplanuotos penkių žingsnių veiklos (poreikių, interesų ir galimybių nustatymas; projekto paruošimas ir planavimas; projekto įgyvendinimas; projekto aptarimas; projekto pristatymas bendruomenei). Lektorius pabrėžė, kad nuosekliai veikiant bus ugdomos šios mokinių kompetencijos ir įgūdžiai: savimonė, savitvarda, socialinis sąmoningumas, bendravimas, bendradarbiavimas, atsakomybė, sprendimų priėmimas, mokymasis tarnaujant, aukštesniojo mąstymo įgūdžiai, problemų sprendimas, nepasidavimas neigiamai bendraamžių įtakai, santykių stiprinimas, dėkingumas šeimai, tikslų iškėlimas.

Be teorinių žinių, mokymuose pedagogai ir praktikavosi: buvo nuvykę savanoriauti į Jaunimo centrą, Vaikų dienos centrą, lopšelį – darželį „Pasaką“, Meno mokyklą, vedė pamokas vieni kitiems, taikydami mokymosi tarnaujant metodiką. Kaip pabrėžė mokytoja Vida Minkevičienė, susutikimas su Vaikų dienos centro lankytojais, bendros veiklos, pokalbiai su mokiniais – neįkainojama patirtis ir suvokimas, kad liūdna, jog yra vaikų, kurių vaikystė sudėtinga, bet džiugu, kad nuoširdžiai rūpinamasi silpnaisiais. Anot mokytojos, svarbu pažinti šalia esantį ir vieniems su kitais dalintis.

Tenka pripažinti, kad mokytojai mokymąsi tarnaujant labiau linkę vadinti savanoriavimu ir aklai keisti veiklos pavadinimo nėra linkę. Mat gimnazijoje yra savanoriavimo tradicijos. Vienas sėkmingiausių savanoriavimo pavyzdžių – bendradarbiavimas su darželio – mokyklos „Žiogelis“ bendruomene. Be to, gimnazijos bendruomenė įgyvendina ne vieną pilietiškumo ir lyderystės projektą, kaip antai „Kalėdų alėja“, „Labdaros ir paramos vakaras“, „Mes tokie!“ Savanoriškos veiklos, paremtos mokymusi tarnaujant, taikomos organizuojant renginius, akcijas.

Anot socialinės pedagogės Violetos Žigutienės, nuo 2019 metų rugsėjo 1 dienos programa „Raktai į sėkmę“ planuojama įgyvendinti pirmose klasėse: socialinei veiklai bus privaloma 15 valandų per mokslo metus (iš jų 5 valandos savanoriavimui), pirmų klasių auklėtojai gaus mokymosi tarnaujant metodinę medžiagą, bus susitarta su įstaigomis, kurios priims mokinius savanorius.

Programa „Raktai į sėkmę“ yra, su mokymosi tarnaujant metodika susipažinta, tik kaip ji veiks, ar pavyks pasiekti gerų rezultatų?

Danutė Liutkevičienė

Apie savanorystę, kaip mokymąsi tarnaujant, su mokiniais kalbėjosi tikybos mokytoja Reda Ramanauskienė ir etikos mokytoja Teresė Einorienė. Pristatome gimnazijos bendruomenės nuomonę.

Galvoju, kad savanoriauti reikia ir kuo įvairesnėse įstaigose. Padėdamas kitiems, susipažįsti su aplinkiniais, įgyji gyvenimiškos patirties ir išminties. Be to, tai puiki galimybė atrasti save, suvokti savo gebėjimus ir planuoti savo karjerą.

Irmantas Dubosas (4d klasė)

Apie savanorystę ne tik žinome, bet ir turime savanoriavimo patirties. Pritariame, kad savanoriavimo idėja gera, tik, tenka apgailestauti, kad mokymasis tarnaujant atrodo kaip primesta veikla. Akivaizdu, kad ne viskas programoje „Raktai į sėkmę“ apgalvota. Netgi tai, ar tos pagalbos, kuri bus pasiūlyta kitiems, reikia jiems? Turime įvairiausių patirčių, todėl ir abejojame... Atsiprašome už tokią nuomonę.

Audrė, Liveta, Modestas, Neringa, Paulina, Ruguė (2d klasė)

 

Mes esame savanoriavę renginiuose, skirtuose senjorams, vaikams, sportinėse varžybose, labdaros renginiuose. Savanorystė naudinga ne tik gaunančiam, bet ir duodančiam: gimsta karjeros idėjos, susipažįsti su bendruomene, tampi empatiškas, netgi gauni papildomų taškų stodamas į aukštąją mokyklą. Tik abejojame, kad privaloma savanorystė taps gyvenimo būdu ar įdomia veikla. Didesnė tikimybė, kad teks susidurti su lankomumo problemomis.

Ernesta Zaksaitė, Paulius Tunkulaitis, Vidmantas Gėlūnas, Ernestas Rudkovskis (2d klasė)

 

Savanorystė – tai savo noru pasirinkta veikla, už kurią negaunamas finansinis atlygis ir kuri yra naudinga kitam žmogui. Padėti kitam yra šaunu, malonu, nes gerumas augina žmogų. Nemanau, kad savanorystės pamokos reikalingos pirmokams. Gal tokia veikla būtų prasmingesnė vyresnėse klasėse?

Milesa Kalitkevičiūtė, 2d klasė

Socialinio darbo valandas dabar susirenkame už budėjimą pertraukų metu. Tai per daug paprasta. Galvoju, kad savanoriavimas labai prasminga socialinė veikla.

Karolina Plauškaitė (2d klasė)

Padėdamas silpnesniems įgauni suvokimą, kad pats labai daug turi. Tai vienas iš savanoriavimo (tarnystės) rezultatų. Jei savanoriavimas taps privaloma pamoka, mokymosi dalimi, tai veikla nebus savanoriška. Žinoma, mokiniams svarbu susipažinti ir išbandyti savanoriavimą. Gal pirmosios savanorystės pamokos galėtų būti susitikimai su savanoriais, jų istorijos ir įspūdžiai? Galvojame, kad išgirstos istorijos įtrauktų mokinius į savanoriškas veiklas.

Viktorija ir Silvija (2a klasė)

Padėti kitiems labai svarbu ne tik pagalbos reikalingam žmogui, bet ir pačiam savanoriui. Savanorystė ugdo žmogų, brandina jį. Kadangi mokymasis tarnaujant yra savanoriška veikla, tai privalomai įgyvendinant programą „Raktai į sėkmę“ galima susidurti su tais, kurie nelinkę savanoriauti. Kaip rasti kompromisą – privaloma, bet savo noru?

Aušrinė Juodytė (1d klasė)

Tarnaudami kitiems, mes kartu tarnaujame ir Dievui. Yra daug būdų tarnauti kitiems. Kai kuriuos savo tarnavimo darbus atliekame savo pačių namuose ar bažnytiniuose pavedimuose, mokykloje, bendruomenėje.

Prasmingiausias tarnavimas pasireiškia kasdieniais gerumo darbais. Tarnaudami kitiems sekame Jėzaus Kristaus pavyzdžiu ir mokomės visavertiškai gyventi. Tai kartu ir būdas nugalėti savanaudiškumą, auginti gebėjimus, ugdyti savo asmenybę. Mokydamiesi tarnauti žmonės patiria džiaugsmą būti įrankiais Dievo rankose laiminant Jo vaikų gyvenimus.

Programa „Raktai į sėkmę“ ir yra paremta mokymusi tarnaujant. Ji žavi, nes skatina rūpestingais tarpusavio santykiais palankios bendruomenės kūrimąsi. Ugdant asmenybę svarbu, kad jaunuoliai išmoktų gerbti save ir kitus ir būtų atsparesni nesėkmėms. Juk jaunam žmogui reikia įgyti pasitikėjimo savimi, išmokti kuo konstruktyviau valdyti savo emocijas bei kelti teigiamus tikslus. Jie turi įgyti ne vien žinių, bet ir įgūdžių, kad galėtų sveikai, atsakingai ir saugiai gyventi.

Tikybos mokytoja Reda Ramanauskienė