Įprasta žinoti, kad olimpiada – tai tarptautinės sporto varžybos, vykstančios kas ketverius metus. Tiesa, pradėjus organizuoti Žiemos sporto žaidynes, nuo XX amžiaus pabaigos olimpiados organizuojamos kas dveji metai.

Jei nebūčiau mokytoja, neturėčiau galimybės būti šalia motyvuotų ir nemotyvuotų, aktyvių ir pasyvių, drąsių, nuoširdžių ir draugiškų jaunuolių. Jei nedirbčiau Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje, prarasčiau būrį kolegų - intelektualių, išmintingų, idėjinių draugų.

Dvidešimt penkerius metus dirbu mokykloje. Mokytojo darbas tikrai labai įdomus ir prasmingas, tačiau pastaruoju metu ne tik mokykloje, bet ir pamokose padaugėjo įtampos. Šiandieninis mokytojas turi būti ir socialinis pedagogas, ir psichologas, ir policininkas, ir andragogas (ugdyti suaugusiuosius, t.y. mokinių tėvus), ir metodikų išradėjas, ir mokomosios medžiagos rengėjas, ir ataskaitų pildytojas ir kt. Šiandieninis mokytojas savo dalyko pamokoje turi integruoti prevencines programas – daugybę programų, kurioms dėstyti medžiagą turi susirasti pats. Jei viską, kas numatyta, reiktų suintegruoti, tai dalyko turiniui vietos neliktų. Jei šiandieninis mokytojas aktyvus, tai jis dar turi inicijuoti pokyčius visoje švietimo sistemoje ir dalyvauti juose. Būti tiesiog mokytoju laiko nebelieka.

Mokytojai perdegė. O gal pervargo toje absurdiškų veiklų ir veiklelių gausoje? MOKYTOJAI NORI BŪTI MOKYTOJAIS!

Danutė Liutkevičienė, Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui